::
APIE VEISLES::
VOKIEČIŲ
AVIGANIS IR JO ATMAINOS
TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA
Išvesta Vokietijoje. Skaitoma, kad dabartinė veislė
atsirado 1899m. Užregistruota FCI 1977oh12 standarto NR. 166b
1 grupė – sarginiai ir ganymo šunys. I-as VA standartas
priimtas 1899m. rugsėjo 20d. Vokiečių aviganių
draugijos. 1976m. rugpjūčio 30d. Pasaulinė
VA augintojų draugija patvirtino naujausią šios
veislės standartą.
Šios
veislės pradininkas buvo vokietis kavalerijos kapitonas
MAKSAS FON ŠTEFANICAS, kuris 1899 metais įsteigė
pirmąjį tarptautinį Vokiečių aviganių
klubą.
ŠVEICARŲ BALTASIS AVIGANIS (ŠBA)
Baltųjų
aviganių viešo pasirodymo data 1882m. Tai įvyko
Vokietijoje, Hanoverio šūnų parodoje (pasirodė
du patinukai). Šiai veislei pradžią davė pademonstruotas
Hanoveryje patinukas GREIF, o vėliau jo dukra RUSI. Tolimesnis
jų auginimas vyko JAV, kur niujorkietė ANN TRACY
1912m. įkūrė Baltūjų aviganių
mylėtojų bendriją, o 1960m. Vokietijoje ji
buvo paskelbta „už įstatymo ribų“.
Į
Europą gražinti 1970m. tai padarė šveicarai. Pradininku
skaitomas LOBO (1966m. gimimo), įrašytas į veisimo
knygą. 1984m. vokiečiai šią veislę pripažino
– sukūrė baltųjų aviganių sąjungą.
1991m. patvirtintas šios veislės standartas, tačiau
dar iki šiol lieka FCI sąlyginai pripažinta veislė.
LIETUVOJE
Pirmoji
į Lietuvą 2004.05.09 iš Čekijos atvežta kalytė
INASSY DONNEVARA gimusi 2004.03.12 veislynas iš GARGŽDŲ,
veisėjas Kęstutis Petrauskas. Po pusmečio iš
Vokietijos kalytė MAJESTICS ROMAYENNE, savininkė
Živilė, veislynas KONTRASTAS.
RYTŲ EUROPOS AVIGANIS (REA)
Pirmieji
Vokiečių aviganiai į Rusiją buvo užvežti
1904m., bet organizacinis tarnybinis šūnų išvedimas
prasidėjo tik nuo 1924m. Pradininkais formuojant naują
atmainą – Rytų Europos aviganius TSRS tapo Edu f.
Geizengof ir Bine f. Briggof sūnus ABREK – 1939 metų
čempionas, kur būdinga jam aukštas, tvirtas ir sausas
sudėjimas, taisyklinga galva, puikiai dresuojamas.
Nuo
1951m. ši atmaina pradėta vadinti Rytų Europos aviganiais.
Siekiama išlaikyti stambų, didelio kaulingumo, prisitaikančią
prie įvairių klimato sąlygų.
Oficialus Rytų Europos aviganių standartas
pirmą kartą 1964m. sausio mėn. Naujas (pakeistas)
Rusijoje 1976m. O naujausias šiuolaikinis standartas priimtas
Rusijoje 2002m. lapkričio mėn.
Šią
veislę FCI nepripažysta. Tačiau Rusijos šios veislės
augintojai siekia, kad ji būtų pripažinta kaip atskira
veislė tarptautiniuose standartuose FCI.
LIETUVOJE
2004m.
pradžioje iš Maskvos atvežta Rytų Europos aviganė
pilkos spalvos BOMON ROSS ATVAGA gim.2003.10.23, veislynas
GYVATĖS AŠARA, veisėja Livija Vaitkevičienė.
O 2004 metų pabaigoje iš Sankt Peterburgo juodos spalvos
kalytė NORA gim.2004.10.02 veislynas iš Gargždų,
veisėjas Kęstutis Petrauskas. Tai veislės pradininkai
Lietuvai tapus nepriklausomai.
BENDRAS VEISLIŲ APIBŪDINIMAS
Bendras
bruožas apibūdinantis šias veisles – jų universalumas.
Tai puikūs sargai ir aršūs šeimininkų gynėjai,
ištikimi ir budrūs, mėgstantys vaikus, labai klusnūs,
puikiai dresuojami, ištvermingi. Idealūs šeimos šunys,
kompanionai, nuovokūs, patikimi, jautrūs. Pasižymintys
puikia uosle ir klausa. Gali būti ruošiami specialiai
tarnybai. Dėl šių savybių vieni populiauriausių
visame pasaulyje, ypatingai Vokiečių aviganiai (VA).
KUO GI JIE SKIRIASI?
1.KAILIO SPALVA
VOKIEČIŲ
AVIGANIAI (VA) ir RYTŲ EUROPOS AVIGANIAI (REA) BŪNA:
Juodi:
juodi su rudu, rausvu bei gelsvu kojų įrudžiu, juodi
su širmu bei širmai rausvu kojų įrudžiu bei šviesia
krūtine, kaklo ir pilvo apačia, pogerkliu ir šviesiomis
dėmėmis virš antakių.
Pilki:
įvairių atspalvių širmi.
Juodi:
visas kūnas dengtas juodos spalvos plaukais. Neleistinas
ilgaplaukiškumas. Tai veislės brokas (VA ir REA).
ŠVEICARŲ BALTASIS AVIGANIS (ŠBA)
Kailis tik baltas, negalimi kitokie atspalviai. Gali būti
ilgaplaukiai, pusiau ilgaplaukiai ir normalaus plauko.
|
