Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Kalba - žmogaus ir šuns bendravimo įrankis. Supraskime savo draugą

Kalba - žmogaus ir šuns bendravimo įrankis
 

      Daugelis įsitikinę, jog šunys nesupranta žmonių kalbos. Tačiau atsiras ir prieštaraujančiųjų: „Į susikalbėjimo su gyvūnais sąvoką įeina mūsų judesiai, įpročiai, rėžimas, kurio prisilaikome bendraudami. Ilgėliau pagyvenę su mumis, šunys puikiausiai orientuojasi situacijose ir kartais perskaito mūsų mintis...“.

     Galiu ir aš pateikti įdomų pavyzdį, kaip savo vokiečių aviganį, ryzenšnaucerį ir mitelšnaucerį išmokiau komandos „Balsas“. Jiems nerodžiau jokių gestų, be to,  šunys nematydavo mano veido (būdavo už nugaros), nesudarydavau akstino loti, o tik mintimis kartodavau: balsas. Ir jie sulodavo. Sunku paaiškinti, kodėl augintiniai įvykdydavo mintimis duotą mano komandą.

     Turbūt jums pasitaikė atvejų, kad vedamas šuo pernelyg išsiverždavo į priekį arba atsilikdavo. Užtekdavo pagalvoti apie komandą „Greta“ – šuo ją įvykdydavo. Kas tai: sutapimas? Pavykusi dresūra? O kaip šunys skaito iš akių mūsų nuotaikos pasikeitimus, neverta nė kalbėti. Ypač tai akivaizdu šunų varžybose. Kam teko dirbti su šunimis specialiose tarnybose arba dalyvauti parodose, pritars, kad šuo supranta vedlio mintis. Nenuostabu, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Rusijos V. Durovo zoopsichologijos laboratorijoje atliko bandymus, mėgino įteigti gyvūnams žmogaus mintis.

     Bet pakalbėkime apie paprastesnius dalykus: kokią įtaką daro kalba ir kaip ja naudotis/

     Pagrindinė taisyklė – daug bendrauti, kalbėtis su augintiniu.

     1. Prieš mechaniškai veikdami (trūkteldami pavadį), ištarkite žodinę komandą. Netampykite šuns, nedavę atitinkamos komandos žodžiu.

     2. Girkite šunį („Geras“) nuoširdžiai, o ne iš pareigos. Pagyrimas turi didesnį psichologinį poveikį, nei pakištas skanėstas arba glostymas.

     3. Kvieskitės („Pas mane“, „Ateik“) pasitikinčiu balsu, tačiau švelniai – intonacijose turi skambėti įsitikinimas, kad komadą gyvūnas tikrai įvykdys.

     4. Davę komandą, turite būti susikaupę ir sukoncentravę mintis į šuns veiksmus.

     5. Jokių pamokslavimų ir gražbylysčių – šuo nesuvokia filosofinių išvedžiojimų. Ne veltui ir vardas šuniui parenkamas trumpas, skambus. Ir komandos yra trumpos, aiškios.

     6. Nepavėluokite – paveikti gali tik laiku duota žodinė komanda.

     7. Sudrauskite ( „Fu“, „Negalima“) griežtai, aiškiai – ne rėkite, o įtaigiai sukomanduokite. Po draudžiamos komandos geriausia greit pereiti prie kitos, pavyzdžiui, komandos „Greta“. Jeigu ją įvykdo, pagirkite.

     8. Kai augintiniai patys rodo dėmesį (prieina, vizgina uodegą), reaguokite, pabendraukite – jie taps laimingi.

     9. Su kuonors bendraudami, jeigu šalia yra šuo, nepamirškite, kad jis kompanijos dalis. Tarkite ir jam keletą žodžių – suteikite lygiavertiškumo statusą.

     10. Žaisdami su šunimi, būtinai kalbėkite. Nesvarbu kokio amžiaus jūsų augintinis. Įterpkite žodžių, kurių ateityje prireiks dresuojant.

     11. Pastebėję, kad augintinis nusiminęs, nepraeik pro šalį. Atkreipkite dėmesį, prablaškykite jį trumpu žaidimu. Išveskite pasivaikščioti, bet nedresuokite. Kalbindami, pereikite į linksmesnį, energingesnį toną.

     12. Augintiniui susirgus, slaugykite, elgitės kaip su artimu draugu, nepatikėkite to kitiems. Gyvūnas greičiau įveiks ligą, jeigu juo rūpinsis mylimas šeimininkas.

     13. Nepamokslaukite už praeityje iškrėstas išdaigas – augintinis jų neatsimena ir nesupranta jūsų nepasitenkinimo priežasčių.

     14. Gražu, kai po nesėkmingo pasirodymo varžybose arba parodoje šeimininkas susitvardo ir pagiria augintinį už triūsą. Reikia mokėti garbingai pralaimėti.... Beje tai labai vertina aplinkiniai.

     15. Išvykdami arba parvykdami į namus, tarkite žodį augintiniui. Jis laukė visą dieną. Sveikinkitės. Pagirkite jį. Sulaukęs namiškių, jis džiūgauja -  įvertinkite jo meilę.

     Atskira tema  - žodžių vartojimas dresūros metu. Tai nelengvas menas. Ir dar: jeigu jus puola svetimas šuo, nepraraskite žado. Jeigu nesiblaškysite, nebėgsite, sustosite ir ryžtingai sukomanduosite („Į vietą“, „Fu“), jis nepuls.

     Taigi kalbėkitės su gyvūnais, o prireikus, patylėkite – jie perskaitys jūsų mintis...

 

Kinologas Kęstas Petrauskas

Didysis Šuo IR JO DRAUGAI *  2004 Lapkritis Nr. 9(55)

 

 

Supraskime savo draugą

 

Puikiai žinome, kad mūsų artimiausias gyvūnas – šuo kalbėti nemoka, tačiau bendraudami su juo, suprantame jį iš pusės žvilgsnio, šis supratimas  ateina palaipsniui bendraujant. Kur paslaptis, kad mes mokame įžvegti į šuns vidų.
Man apie šuns vidų, visų pirma,  pasako akių išraiška. Puikiai suprantu, kada mano augintiniai yra džiaugsmingi, kada vilioja mane žaisti, kada patenkinti savo veiksmais, kada nori man įtikti ir pataikauja, kada nori savo gera nuotaika su manimi pasidalinti, kada dėkoja man už bendravimą, kada gudrauja, vengia bendravimo, yra blogos nuotaikos, sirguliuoja, būna įžeisti, nori dėmesio ir jo prašo. Vaidina abejingais, galų gale apsimetinėja, nors matosi, kad gudrauja. Akyse išskaitau jų tarpusavio santykius, jausmus ir tai ką nori vienas kitam pasakyti, aiškai matosi ir anksčiau minėti požymiai, kartais ir neigiamos emocijos, pyktis ir agresyvumas.
Akių išraiška tik dalis šuns kalbos. Jo vidinę kalbą sustiprina kitų kūno dalių išraiška. Tai antakiai, lūpos, dantų parodymas, ausys, jų padėtis, galvos pozicija. Kūno padėtis, snukio išraiška, uodega, nugara, plaukų ir letenų padėtis, viso kūno poza, nasrai ir dantys, žiovavimas, , garsų išraiška, judesių „kombinacija“, kurių pagalba galima išskaityti visą ilgą veiksmų sakinį. Taip pat prisilietimai, atsirėmimai priekinėmis galūnėmis, prisilietimai prie žmogaus kūnu, „smūgiai“ kūnu ir strėnomis, bei atstumo nuo žmogaus išlaikymas, atsitraukimas, vengimas ir kita.
Suprasti šuns kalbą įdomus darbas, jame randi malonių bendravimo situacijų, sustiprini savo žinias, toliau bendraujant  ir sprendžiant tarpusavio problemas.
         
Kad Jus sudominti ir kad galėtumėte pasitikrinti savo žinias, prašau atsakyti į keletą klausimų:
1) Kokia maloniausia Jūsų augintinio poza ar veiksmas už kurį jį „dievinate“?
2) Kaip jis „atsiprašo“ Jūsų nusikaltęs ar padaręs ką nors neleistino?
3) Kaip elgiasi kada pagiriate?
4) Kaip elgiasi kai tenka sudrausminti?
5) Kaip suprantate, kai jis siekia bendravimo su Jumis?
6) Kaip išreiškia save parodydamas, kad Jūs jam – brangiausias turtas žemėje?

Jei įvertinote savo ir augintinio santykius, reiškia Jūs supratote bendravimo dėsnius (taisykles).

 

Kinologas Kęstas Petrauskas

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos