Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Ką patarti senjorams (vyresnio amžiaus žmonėms)? Kiek šuniui reikia judėti?

Ką patarti senjorams (vyresnio amžiaus žmonėms)?

 

Jei tikrai norite ir galite laikyti šunį, patarčiau:

1. Visų pirma patiems būti iniciatoriais įsigyjant sau palydovą. Bus skaudu, jei jums jį padovanos, o negalėsite ar nepajėgsite prižiūrėti. Kentėsite abu.

2. Per gyvenimą mes sukaupiame nemažą patirtį apie šunis, tačiau nepadarykime ir neleiskime padaryti klaidos kitiems, kad ir mums artimiems žmonėms. Ne kartą teko išgirsti, kad atvežė vaikai šunį ir „užkorė“ ant pečių, o aš jau neturiu nei sveikatos, nei noro su juo užsiimti. Artimi žmonės prieš žengdami tokį žingsnį turi viską gerai pasverti.

3. Vienatvėje turėti palydovą puiku, jei jis panašaus, aišku jau lėtesnio temperamento, atitinkantį mūsų amžių, sveikatą. Gražu žiūrėti, kai žengia senjoras, o šalia, tokiu pat tempu pėdina jo „šešėlis“ – šuo. Vos pažvelgus, toks duetas nuteikia maloniai. Gražu ir garbinga bet kokiame amžiuje turėti ištikimą, bendraujantį su žmogumi gyvūną.

4. Bet kuris senjoras pasakys, kad jo draugas – šuo jam suteikia sveikatos, džiaugsmo ir rūpestis yra malonus.  Tuo tikėti būtina.


Įsigyti reikia:

1. Tokį šunį, kuris mums nekels daug rūpesčių: lėto temperamento, ramų, stabilios psichikos, reikalaujančio nedidelio fizinio krūvio, dėmesingą (prieraišų) žmogui.

2. Šuns veislė turi atitikti mūsų pageidaujamas laikymo sąlygas.

3. Teks skirti lėšų šuniuko išlaikymui ir priežiūrai.

4. Susirgus, ar įvykus kitiems nenumatytiems atvejams, kad galėtų šunimi pasirūpinti giminės, kaimynai ar draugai.

5. Įvertinti, kad šuo vidutiniškai gyvena 10 – 14 metų.

 

Bendraujant su garbaus amžiaus šunų augintojais išgirsti daug gražių minčių, prisiminimų apie buvusius ar šiuo metu turimus jų mažuosius draugus. Stebiuosi jų pagarba šiam puikiam gamtos sukurtam gyvūnui.

 

Kinologas Kęstas Petrauskas

Kiek šuniui reikia judėti?
 

Nattas Iš GargždųTai viena iš svarbiausių problemų įsigyjant sau palydovą – šunį. Beveik visi šunys mėgsta pasidžiaugti laisve: bėgioti, žaisti su gentainiais, mankštintis, kvėpuoti grynu oru, žaisti judrius žaidimus su žmogumi, ypatingai vaikais, žaidime laikydami juos lygiaverčiais partneriais.

Todėl įsigyjant šunį būtinai turime įvertinti savo gyvenimo ritmą, žinoti, kad:

* Kai kurių veislių (tarnybinių, medžioklinių) šunims teks skirti laiko vien tam, kad jis bėgtų šalia jūsų. Kol augintinis mažas, gal užteks ir jūsų bėgiojimo kartu, bet paugus šuniukui teks pasinaudoti dviračiu.

* Bėgimas vysto ir stiprina raumenų struktūrą, ugdo šuns ištvermę. Priklausomai nuo šuns veislės ir jo amžiaus turėsite teisingai pritaikyti krūvį savo mažąjam draugui, tai reikalauja žinių ir sugebėjimo.

* Ruošiant tarnybinius šunis parodoms turime skirti daugiau dėmesio teisingam bėgimui. Bėgimą vertina ekspertai ringe, o tai pasiekiama ne iš karto.

* Bėgimas mūsų artimam draugui yra darbas, kurį augintinis vertina ir jį atlieka labai sąžiningai. Tai savita šuns ir žmogaus bendravimo,  prieraišumo prie žmogaus priemonė, kuri duoda rezultatą ateityje. Visi grožimės šunimis, kurių graži, išraiškinga raumenų struktūra, judesiai platūs, koordinuoti, harmoningi ir išraiškingi. Pastebėję tai parodose, už įdėtą triūsą, įvertiname vedlį ir jo palydovą - šunį.

* Norint išauginti gražų šunį,  vien bėgiojimo neužteks. Reikia žinoti, kaip teisingai maitinti, bei paskirstyti krūvį, sugebėti stebėti teisingą šuniuko vystymąsi, pakoreguoti ar pakeisti iškylančius trūkumus.

 

Išauginti stiprų, savo jėgomis pasitikintį šunį (tarnybinį, medžioklinį) be pakankamo judėjimo ir bėgiojimo neįmanoma.

 

Kinologas  Kęstas Petrauskas

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos