Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Kur pirkti šunį? Kaip išsirinkti šuniuką? Pirmas egzaminas. Paprasta, bet patogu. Kitų patogumui.

Kur pirkti šunį?

 

Galima rinktis:
1. Paskaičius dienraščių skelbimus.

2. Specializuotose gyvūnų parduotuvėse (pvz. „Kikoje“), kur prekiaujama įvairiais gyvūnais.

3. Pasitarti su veterinarijos gydytojais, kurie bendrauja su veisėjais, gali įvertinti šunų veisles, priežiūrą , kokybę.

4. Kreipiantis tiesiai į veisėjus, veislynus, prieš tai surinkus informaciją iš tų žmonių, kurie laiko jų šunis.

5. Pasinaudojus internetu,  puslapiuose apie augintinius galite rasti pakankamai informacijos.

6. Gauti informaciją iš LKD (Lietuvos Kinologijos Draugijos) bei klubų, apie esamas vadas.

 




Patarčiau:

Neskubėti. Apsilankyti, jei yra galimybė, ne pas vieną veisėją ar veislyną. Pažiūrėti būsimo jūsų mažojo draugo tėvus, jų psichines savybes, pabendrauti su veisėju. Susidarysite vaizdą apie būsimą savo augintinį, bendraudami suprasite, kaip buvo auginamas mažylis. Sužinosite kaip auginti ir auklėti šuniuką, parsivežus namo.

 

Pranašumai perkant iš veislyno:

1. Susidarote bendrą vaizdą apie vadą, tėvus ir kt.

2. Matote kokiomis sąlygomis gimė, buvo auginamas šuniukas.

3. Gaunamos visos veisėjo rekomendacijos (jis žino ir supranta kaip toliau auginti ir į ką atkreipti dėmesį įsigijus mažylį).

4. Sužinosite kokiu maistu buvo šeriamas, taip pat šėrimo, higienos, bendravimo ir auklėjimo kryptis.  Kai yra daugiau šuniukų, veisėjas supažindins su temperamento skirtumais, pradedančiais vystytis būdo bruožais ir kt. Didelis privalumas – tiesioginis bendravimas.

5. Išlieka tolimesnis bendravimas su veisėju, kuris praverčia ateityje.

6. Daugelis veisėjų teikia pagalbą konsultuodami, padėdami auklėti, mokyti ir ruošti tarnybai.

7. Su veisėju ir jo augintiniais toliau bendrausite susitikę parodose, varžybose.

8. Daugelis veisėjų turi savo tradicijas, jūs tapsite tų tradicijų dalyviais, per jas bendraus ir jūsų palydovas, o jam susitikti su savo gimine labai malonu (tai pastebėsite).

9. Veisėjai visada supras jūsų norus turėti šuniuką, pasiteiraus apie jūsų laikymo bei auginimo sąlygas, patars, išsklaidys abejones ar tikrai jūsų sąlygomis verta įsigyti būtent tą veislę.

10. Rekomenduotina, kad apsilankant veislyne dalyvautų visa šeima. Jūs visi daugiau ir įvairesnės informacijos sužinosite užduodami klausimus, pamatysite, kaip gyvena šuniukas veislyne. Gautas žinias galėsite pritaikyti savo namuose. Veisėjas bendraudamas su jumis susidarys vaizdą apie jūsų šeimą ir bus ramesnis dėl tolimesnio, jo išvesto augintinio gyvenimo.

 

Įsigiję kitomis aplinkybėmis jūs neteksite prieš tai išvardintų sąlygų.

Nenorėdamas kritikuoti gyvūnų prekyba besiverčiančių žmonių, nerašysiu, kokių trūkumų turi mūsų augintiniai įsigyti iš jų. Tai sprendžia pats žmogus, norėdamas turėti tikrą draugą. O tikrą draugą įsigyti nėra taip paprasta. 

Kinologas Kęstas Petrauskas
 

 

Kaip išsirinkti šuniuką?

 

Tai gana svarbus ir atsakingas momentas. Stebint žmones išsirenkančius šuniukus , išskirčiau keletą jų naudojamų būdų. Teisinga tai ar ne spręskite patys.

Visų pirma tikslas – kuo stambesnis lizde.

*  Tas, kuris prieina pirmas prie būsimo šeimininko.

*  Kiti prašo dominuojančio (stipriausio) mažylio.

*  Kuris pirmas prieina prie motinos, ją įleidus prie šuniukų.

*  Pirmą „įkritusį į akį“, tik pastebėjus lizdą, šuniuką.

*  Visi vengia paskutinio lizde likusio palikuonio.

*  Remiasi, kad ir mažų savo vaikų nuomone.

*  Mažai kas atsiveža specialistą, kuris padėtų būsimam šeimininkui teisingai išsirinkti sau palydovą.

*  Pasikliauja manimi, kada apibudinu lizde esančius mažylius.

*  Būna, kad tyliai ir ramiai apžiūri lizdą ir taria – šitas. Kuo remiasi žmogus sunku suprasti, nepatogu ir klausti.

*  Kartais sužavi išskirtinė detalė ant kūnelio ( balta dėmelė ant krūtinėlės, letenėlės).

*  Kai kas bando patikrinti šuniuko reakciją į netikėtą garsą (numesdami raktus).

*  Retas pabando išbandyti šuniuko veiksmus, išryškindami grobio persekiojimo instinktą.

 

Manau, renkantis sau šuniuką , motyvus pateikia teisingai, tačiau turiu kai kurių ir pastebėjimų:

 

*  Šuniukas, kuris prieina pirmas prie būsimo šeimininko, toliau būna glaudžiame ryšyje su vedliu. Kodėl taip atsitinka sunku pasakyti, tai pastebiu, kai auklėjame ir mokome atvykus jiems pas mane.

*  Flegmatiškesnis šuniukas buvęs lizde, toliau išlieka ramesnis, ypač jei šeimininkas panašaus temperamento, tas pats ir su choleriškesniais partneriais. Čia jau labiau suprantama – temperamentų sutapimas ir viena skito papildymas.

*  Ne visada reikia bijoti pasiimant paskutinį šuniuką iš lizdo. Tai dar nereiškia, kad jis bus blogas. Viskas – auginime, aš dažniausiai „prisilaikau“ jį.

 

Kaip bebūtų išsirinkimas svarbu, bet tik teisingas auginimas padarys šuniuką tikruoju jūsų mažuoju draugu.

Kinologas Kęstas Petrauskas  

Pirmas egzaminas

Rytų europos aviganisVisada būsimus savo šuniuko šeimininkus perspėju, kad pirmas jūsų išbandymas bus pirmosiomis dienomis, kada mažasis draugas parvyks į savo pastovią gyvenimo vietą.
Atskirtas iš lizdo ir nuo mamos mažylis turi nugalėti išsiskyrimo ilgesį, kuris dažniausiai pasireiškia „verkimu“. Kol pripras prie naujos aplinkos, šeimininkų, maisto, garsų, kvapų, naujo rėžimo jam yra sunku, o „pasitarti“ nėra su kuo, todėl kurį tai laiką 2 – 3 paras jis bus neramus.

Todėl šiomis dienomis nedarykite klaidų:

*  Kai šuniukas cypia tuo momentu neikite prie jo, palaukite tarpo, kai jis nustos, nes priešingu atveju jis vis šauks jus.

*  Išvažiuodami paprašykite, kad veisėjas duotų lizdo kvapą turinčio audinio dalį. Gimto lizdo kvapas ramins mažylį.

*  Kad jaustųsi ramesnis, padėkite šiltą vandens šildyklę ar plastikinį indą, tai jam primins brolių ir sesių šilumą.

*  Prieš miegą turi būti išsituštinęs ir išsilakstęs, tada miegos ramiau.

*  Geriau, kad aplinka būtų ramesnė, be garsų ir jūs neturite trukdyti šuniukui ilsėtis.

*  Neimkite jokiu būdu į lovą ar šalia jos. Tai skiepysite ydą šiam blogiui.

*  Nenešiokite ant rankų, tai tik laikinas nuraminimas ir pirmas žingsnis į lepinimą.

 

Per dvi dienas visada paskambinu savo būsimiems kolegoms, kurie parsiveža iš manęs šuniukus. Bendraujant suprantu, kokiu „pažymiu“ galima įvertintinti pirmąjį egzaminą. Malonu, kad visi puikiai supranta šį išbandymą ir man ramiau, kad mažylis pritampa prie naujų šeimininkų.

 

Kinologas Kęstas Petrauskas

 

Paprasta, bet patogu

 

     Nuo trijų savaičių mama - kalė stengiasi, kad šuniukai neterštų būdos viduje, o reikalus stengtųsi atlikti ne joje. Todėl nuo šio laikotarpio, jei būdos anga buvo pridengta audeklu, kalė nuplėšia jį – atidaro kelią išeiti savo vaikams. Iš pradžių mažyliai tuštinasi prie angos.

     Nuo to laiko voljero grindis išklojame laikraščiais. Tai darome dėl to, kad būtų patogiau jį valyti. Po kurio laiko šuniukai plečia savo „veiklos“ teritoriją. Todėl pelkelių ir kupetėlių būna visame voljere. Bet šuniukams ilgiau pradėjus būti ne būdoje, o voljere, jie pradeda tuštintis nuošalesnėje vietoje. Todėl šis plotelis sumažėja. Tada galima į švaresnes vietas nebedėti laikraščių.

     Patogu ir naujam šeimininkui tuo pasinaudoti, ypač tiems, kurie šuniuką iš pradžių laiko patalpoje. Todėl jiems patariame tai daryti, nes šuniukas jau turi tokį  „švaros“ refleksą.

     Savininkai, pasinaudoję šiuo patarimu,  lieka patenkinti, nes tai tikrai palengvina šuniuko priežiūrą.

 

 Kinologas Kęstas Petrauskas

 

 

Kitų patogumui

 

     Gimus šuniukams stengiuosi iš patalpos išnešti į lauko voljerą. Tai darau iki tol, kol jiems sukanka trys savaitės. Kol būna patalpoje šildymui panaudoju ultravioletinių spindulių lempą, ji reikalinga tam, kad gautų papildomai šilumos, „saulės“ spindulių, kurie reikalingi, kad pagerėtų kvėpavimas, virškinimas, gautų daugiau „jodo“.

    Pirmuosius žingsnius mano augintiniai iš būdos žengia lauko voljere, tai nepriklauso nuo metų laiko: žiemą ar vasarą, pavasarį ar rudenį.

    Tikslas, kad žmogus įsigijęs iš mano veislyno šuniuką galėtų laikyti šaltoje patalpoje ar lauke. Be to šios veislės šuniukams nuo mažens reikia gauti kuo daugiau informacijos apie gamtos reiškinius (garsus, kvapus), prie kurių jie turi būti pratinami nuo mažens, nes ir suaugę daugiausia jie laikomi lauko sąlygomis, kur gamta nelepina.

    Taip pat ir pačiam malonu stebėti, kaip mažyliai džiaugiasi žaisdami sniege, kaip pirmą kartą reaguoja į lietaus lašus, kaip susipažįsta su jiems naujais gamtos reiškiniais. Toks šuniukas būna geriau socializuotas ir geriau prisitaiko prie gyvenimo, tai palengvina jo auginimą naujam šeimininkui.

 

Kinologas Kęstas Petrauskas

 

     

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos