Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Rūpinimasis šunimi. Kai teks atsisveikinti...

Rūpinimasis šunimi

 

Rūpinimasis šunimi yra pastovus  darbas, todėl turime atsiminti, kad teks:

 

*   Laiku išvalyti kirminus prieš skiepą ir profilaktiškai.

*   Laiku paskiepyti ir laikytis nurodymų.

*   Prižiūrėti dantis, kojų nagus.

*   Prižiūrėti kailį, šukuoti.

*   Reikės šunį maudyti ištisus metus.

*   Lankytis pas veterinarijos gydytoją, geriau turėti pastovų, kuris geriau pažins jūsų augintinį.

*   Teisingai šerti šunį, tai reiškia rūpintis maistu, savalaikiu šėrimo rėžimu ir kt.

*   Išvedžiojimai ir užsiėmimai su šuniuku atima nemažai laiko.

*   Be auklėjimo ir mokymo neišsiversite.

*   Jei turite grynaveislį ir dalyvausite parodose, teks skirti laiko ruošimui, kelionėms ir kt.

*   Sportinis šuo taip pat pareikalaus iš jūsų triūso, laiko, pastangų.

     

Todėl įsigyjant mažąjį draugą turime apie tai pagalvoti ir įvertinti.

 

Kinologas Kęstas Petrauskas
 

Kai  teks atsisveikinti...

 

Įsigydami labai retai pagalvojame, kad augintinis gyvena apie 12 – 16 metų. Ir ateina laikas, kai teks su juo išsiskirti. Tai gana sunkus momentas, kuriam nebūname abejingi ir su skausmu atsisveikiname su savo mažuoju draugu.

Manau, specialaus pasiruošimo tam tikrai nereikia, svarbu, kad paprastai ir gyvenimiškai suprastume šį gamtos dėsnį.

 

Tačiau:

Geriausia priemonė, jei verčia aplinkybės, kai augintinis susirgo nepagydoma liga, nėra vilčių išgydyti, nuseno ir kankinasi, kankina įvairūs skausmai ir pan., o tai mes matome, užmigdykite – tai humaniškiausia priemonė, nes augintinis nejaus skausmo. Atsisveikindami, paskutinėmis sekundėmis, galime ir mes prie jo prisiglausti, padėkoti už buvimą kartu, juk ir jam bus lengviau.

Negaliu suprasti, kai šuo nušaunamas, o dar baisiau – pakariamas. Tai draudžia ir įstatymas, tačiau ne kartą teko apie tai girdėti. Manau, kad žmogaus ir šuns draugystė neturėtų taip baigtis. Tai tiesiog nesuprantama.

 

Mano gyvenime buvo atvejis, kai vienas šuns augintojas pasakė:

- Kęstai niekada nešauk savo šuns, nes man iki šių dienų (nors buvo praėję apie penkis metus) išliko šuns žvilgsnis į mane, prieš jį nušaunant (į šunį šovė jo draugas).

Turiu nedidelę patirtį šioje srityje, bet nėra kilusi mintis, taip išsiskirti su tikru savo draugu. Koks sunkus bebūtų šis žingsnis, bet mes jį turime žengti teisingai, patys, neprašyti kitų pagalbos, o šį skausmą vėliau užgydo gražūs bendravimo su mažuoju draugu prisiminimai. Man padeda aprašymai, kuriuos turiu kiekvienam šuniukui nuo įsigijimo pradžios. Pavarčius aprašymus užplūsta mintys apie bendravimą, pagalbą tarnyboje, šeimoje, parodose ir išvykose, dalijantis džiaugsmu patirtu varžybose, savarankiškai atliktu teisingu darbu pasikliaujant vienas kitu, išdaigomis ir išmonėmis ir dar daug kuo ko aš dar negaliu suprasti. Visa tai suteikia šis puikus žmogaus draugas, kurį mums dovanojo gamta.

 

Tad išsiskirkime garbingai

    

 Kinologas Kęstas Petrauskas

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos