Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Svarbiausia paklusnumo komanda

Irra Iš Gargždų     Pasikvietimo komanda („Pas mane“, „Ateik“) – būtiniausia ir svarbiausia šuns valdymo komanda. Nevykdantis jos šuo gali išgąsdinti arba net užpulti pašalinį žmogų. Nemalonu stebėti, kaip suaugę šunys ignoruoja šeimininkų liepimą ateiti. Mokyti šios komandos būtina pradėti nuo pirmos dienos, tik įsigijus augintinį. Dar geriau, jei paklusnumo pradmenys „įskiepijami“ dar motinos kalės lizde.

     Kad lengviau išmokytumėte, pasinaudokite šuns prigimtinėmis savybėmis bei tuo metu susiklosčiusia situacija:

     1. Padėjote ėdalą šerdami, - kvieskite šunį.

     2. Augintinis pribėgo bet kokiu momentu prie jūsų – ištarkite kvietimo komandą, pagirkite.

     3. Augančio šuniuko charakteris keičiasi, jo klusnumo laipsnis ne visuomet bus vienodas, bet jūs neturite nuolaidžiauti.

     4. Kvietimo komandą nepriekaištingai turi vykdyti bute (tam yra geros sąlygos, užtenka ir laiko), po to – kieme arba aptvertoje vietovėje, kitose vietose. Iš pradžių komandą turi vykdyti , kai nėra pašalinių dirgiklių, o vėliau ir esant visokiems trukdžiams.

     5. Daugelis mano, kad dresuoti šunį reikia pradėti nuo vienerių metų arba vėliau. Tai klaidinga. Šuo turi būti valdomas nuo pirmų jo savarankiško gyvenimo dienų. Jeigu nesugebėsite pasikviesti, tai apie normalų bendravimą, auklėjimą ir dresūrą negali būti nė kalbos. Pasinaudokite šuns instinktais, jo noru žaisti, bendrauti. Tikrai sulauksite atsako – šuo atbėgs prei jūsų.

    
     Jeigu pirmaisiais šuniuko gyvenimo mėnesiais nesunku mokyti šios komandos, tai paaugusį šunį išmokyti daug sunkiau. Jau vien todėl jį reikia ruošti kuo anksčiau, juolab, kad ir pačiam būna daug lengviau bendrauti. Kadangi tai viena pagrindinių komandų, per visą šuns gyvenimą ji negali susilpnėti. Šuo privalo ją vykdyti visose situacijose. Tik tuomet, kai pakviestas šuo pribėgs prie šeimininko, šis galės jį nuraminti, sukontroliuoti ir duoti kitas komandas.

 

     Mokant šios komandos, sustiprinama šeimininko ir augintinio draugystė:

     * pakvietę pritupiame, jei pajuntame, kad šuo abejoja, ar prisiartinti. Šiuo judesiu tarytum primename jam, kad prisiartinęs gaus skanėstą, bus glostomas – juk lenkiamės ir pritupiame, kai šeriame, žaidžiame, kalbiname ir pan. ;

     * traukdamiesi nuo augintinio sužadiname ypač būtiną tolesnėje jo tarnyboje grobio persekiojimo instinktą, kurį įtvirtiname skatindami;

     * rodydami augintiniui žaislą ar skanėstą, kviečiame bendrauti, pažaisti.

 

     Praleidus imliausią (2 – 6 mėn.) šuniuko gyvenimo tarpsnį, jei nebuvo išmokytas ateiti kviečiamas, mokyti bus sunkiau. Mokymosi sėkmę lemia daug kas: ar šuo ėdrus ir žaismingas, reaguoja į skatinimą (maistą arba žaislus), ar turi stiprų persekiojimo instinktą, ar tamprus šuns bei savininko kontaktas, ar nepažeista šuns psichika, ar su juo buvo teisingai bendrauta, kaip bausta, koks jo temperamentas, net kokia veislė, lytis ir kt.

 

Pagrindinės taisyklės kviečiant šunį ateiti:

 

     1. Vardo bei kvietimo komandos švelnus, pasitikintis bei tvirtas ištarimas („Ateik“ arba „Pas mane“).

     2. Papildomas skatinimas, poveikio sustiprinimas.

     3. Teisingas ir savalaikis skatinimas, kuris tinka būtent jūsų augintiniui.

     4. Apgalvotos situacijos, kuomet bus kviečiamas augintinis.

     5. Psichinė šuns pusiausvyra.

     6. Šeimininko susitvardymas, protingas jo elgesys augintiniui neįvykdžius komandos. Nors augintinis ir išvestų jus iš pusiausvyros, pasikvietę niekada nebauskite. Sugebėkite susivaldyti, rasti būdą, kaip jį pergudrauti ir prisivilioti pas save.

     7. Niekad negaudykite šuns, nes jis gali suprasti tai kaip žaidimą – bėgs nuo jūsų, o jei buvo po šios komandos baustas, stengsis bėgdamas vengti bausmės.

     8. Sugebėkite susiplanuoti viską taip, kad augintiniui pakaktų laiko lauke išsituštinti, išsilakstyti, o po to imkities dresūros. Jei laiko nedaug, geriau išvedę nepaleiskite nuo pavadėlio ir dresuokite mechaniniu – skatinimo metodu. Tai yra, ištarę vardą, pasikvietę, rodykite skanėstą arba žaisliuką. Iš pradžių pavadėlis, prie kurio jis pririštas, tegul būna 3 m ilgio, vėliau  - 10 -15m. Skatinkite tik po greito ir džiaugsmingo priėjimo. Be abejo, prireiks įgūdžių naudotis tokiu ilgu pavadėliu. Pavadėlio kontrolė, poveikis per antkaklį bei žodinis komandos kartojimas tikrai yra paveikus. Jeigu augintinis teisingai vykdė komandą, paskatinamas ir paleidžiamas laisvai bėgioti, o jo kontrolė – dar viena kvietimo komanda, praėjus šiek tiek laiko.

     9. Nemoralizuokite, jeigu šuo nenoriai eina link jūsų. Burnodamas tik sustiprinsite savo neigiamas emocijas, kurios paveiks ir jūsų auklėtinį.

     10. Jeigu nuolat vaikštinėjate toje pačioje vietoje, pasikvietę, pririškite prie pavadėlio ir vis keiskite vietą. Grįždami namo, pasistenkite kaskart eiti į juos skirtingu keliu, šiek tiek nutoldami arba darydami lanką. Jeigu augintinis nenoriai eina link namų, žaidimu išblaškykite įtampą, pabėgėkite.

     11. Išimtinais atvejais siekite, kad šuo užsitarnautų būti paleistas pabėgioti laisvai. Tai paskatinimas. Tik kai keletą kartų iš eilės pakviestas jis pribėgs (dresuojant su pavadėliu), pažaidę duokite komandą „Bėk“ arba „Laisvai“. Geriau, kai paleidimo metu yra žaidybinių elementų. To siekite ir nurodydami jam kryptį, kur bėgti.

     12. Nepamirškite, kad viską lemia jūsų veiksmai, balso intonacija, judesiai ir elgesys kvietimo metu bei tąsyk susiklosčiusi situacija.

     13. Mokant komandos „Ateik“, tinka visi dresūros metodai. Pasitarkite su dresuotojais ir pasirinkite patogiausią. Be žodinio kvietimo galima išdresuoti gestais, garsais (švilpimas) ir šviesos signalais. Ištariamas šuns vardas – atkreipiamas dėmesys, parodomas gestas arba sušvilpiama. Išmokus vykdyti žodinę komandą, šios atsisakoma ir naudojama parankiausia. Tai palengvina bendravimą su augintiniu. Nereikia šūkauti nepatogioje vietoje, švilpterėjai – šuo atbėgo. Medžiokliniams šunims garsinis kvietimas apskritai būtinas.

     Dresūroje priimta, kad po komandos „ateik“ šuo pribėga ir atsitupia prieš šeimininką. Pribėgus sukomanduojame: „Tūpk“, patupdome. Kai šuo išmoksta, nebekomanduojame – augintinis iškart žino, kad pribėgęs privalo atsitūpt.

 

Kinologas  dresuotojas Kęstas Petrauskas
Didysis Šuo IR JO DRAUGAI*2005/8 (64)

 

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos