Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Šeimoje, šalia ir toliau nuo namų ...

 

     Nuo mūsų elgesio priklauso, kokį užsiauginsime keturkojį bičiulį, kaip jis elgsis įvairiose gyvenimo situacijose.

     Todėl įsigijus gyvūną, nuo pat pirmų dienų reikia atkreipti dėmesį į jo socializaciją, paprasčiau sakant, padėti prisitaikyti prie žmonių gyvenimo. Sunkiau ar lengviau, bet šuo pritampa prie mūsų aplinkos, pradeda suvokti reiškinius, pažinti daiktus. Labai svarbu suformuoti teisingą mažojo augintinio reakciją į aplinką, nepakenkti šuns psichikai. Tik harmoningi šeimininko ir jo augintinio santykiai padaro šuns charakterį tvirtą, išugdo jo savarankiškumą, stiprią psichiką. „Ar tai labai sudėtinga ?“ – klausia gyvūnų augintojai. Atsakau, kad ne. Tik būtina remtis šuns įgimtu gebėjimu prisitaikyti prie aplinkos ir joje vykstančių reiškinių.

 

Gyvūno socializacija vyksta:

Šeimoje:

     * augindami gyvūną, šeimos nariai privalo pasiskirstyti pareigas – kas už ką atsako;

     * vartoti tas pačias komandas (pavyzdžiui, komanda sėsk arba sėdėk skamba skirtingai);

     * visi šeimos nariai turi būti reiklūs, nenuolaidžiauti, pernelyg nelepinti, laikytis vieningų auklėjimo metodų;

     * šuniuko auklėjimas – sudėtingas procesas, o bet koks žalingas elgesys gali tapti neišgyvendinamu įpročiu;

     * nevengti tartis su kinologais ir kitais specialistais dėl auklėjimo ir dresūros (ypač ruošiant apsaugai tarnybinius šunis);

     * laikytis dienos rėžimo (laiku šerti, išleisti iš voljero, pavedžioti);

     * nepamiršti, kad tai gyvas padaras, todėl būtina atsižvelgti į poreikius;

     * būtina įsiklausyti į kaimynų pastabas, stengtis išlikti tolerantiškam, nesugadinti santykių su aplinkiniais;

     * stebėti, kaip augintinis pripranta prie nepažįstamų garsų (televizoriaus, radio ir kt. elektros prietaisų triukšmo).

     Gyvūnas jūsų šeimoje turi jaustis saugus, nepatirti baimės, įtampos, pasitikėti šeimos nariais. Tačiau jis neturi tapti valdingu lyderiu. Nepamirškite: gaujos vadas – jūs!.

 

Šalia namų

     Tai kiemas, į kurį išvedate pabėgioti, vietos, kur dažniausia su juo žaidžiate arba vaikštinėjate. Ne tik savo namuose, bet ir kitur reikia paisyti nusistovėjusių taisyklių bei tvarkos. Lauke ne tik saviti kvapai, garsai, bet ir įstatymai, elgesio taisyklės. Beje, lauke gali tykoti ir pavojai (intensyvus automobilių eismas, atviros šiukšlių dėžės). Čia dėl šeimininko atsainaus elgesio augintinis gali nukentėti arba sukelti aplinkinių nepasitenkinimą. Todėl neleiskite jo į dideles žmonių susibūrimo vietas, prie vaikų žaidimų aikštelių, smėlio dėžių, į paplūdimius, kur poilsiauja žmonės.

     * Eidami į lauką , patikrinkite, ar tvirtai užsegėte antkaklį, uždėjote antsnukį (jei to reikalauja taisyklės), ar pasiėmėte skanėstų, paskatinti už gerą elgesį, žaisliuką;

     * suplanuokite laiką, numatykite, ką veiksite (nepakanka išvesti „gamtinių reikalų atlikti), pažaiskite, įtvirtinkite komandas, kurias mokėjo vykdyti kambaryje;

     * būkite kantrūs, atidžiai ir ramiai reaguokite į žmonių pastabas, nors jos būtų ir nemalonios;

     * leiskite šuniukui bendrauti su suaugusiais žmonėmis ir vaikais, tačiau jauskite saiką, pasirinkite tinkamą vietą ir laiką;

     * stebėkite, kaip šuo reaguoja į kvapus, garsus, įsidėmėkite jo elgesį;

     * nepalikite pririšto vieno, nepatikėkite svetimiems;

     * bendraukite su augintiniu, pagirkite, paglostykite (jeigu įsitraukėte į diskusiją su pažįstamu, vis tiek nuolat stebėkite augintinį);

     * stenkitės, kad augintinis jus nuolat stebėtų – tuo pasinaudosite, kai reikės nukreipti dėmesį nuo neapgeidaujamų  dalykų; išsigando garso;

     * sudominkite skanėstu, pakalbinkite. Skatinkite jo pasitikėjimą (natūralu išsigąsti, bet svarbu kuo greičiau pamiršti išgąstį);

     * vadovaukite! Ne jūs, o jis paskui jus turi bėgioti. O jeigu drauge vaikštinėja keletas šeimos narių, vis tiek augintiniui vadovauja vienas asmuo;

     * staigiai netempkite pavadėlio, geriau prieš tai ištarkite komandą, pora sekundžių lukterėkite, po to įtempkite pavadį;

     * kaitaliokite pasivaikščiojimų maršrutą, kad augintinis kuo daugiau pažintų ir patirtų;

     * neišvarginkite mažylio, atsižvelkite į jo amžių, oro sąlygas.

 

Toliau nuo civilizacijos

     Gamtoje atgimsta šuns instinktai. Gyvūnas tampa laisvas, žaismingas, judrus. Jis džiaugiasi nevaržoma laisve. Tačiau ir gamtoje šuo „dirba“: įsiklauso, uodžia, pakelia nemažą fizinį krūvį. Neapžįstamoje aplinkoje ypač atidžiai stebėkite augintinį – išsigandusį nuraminkite, padrąsinkite, pratinkite prie naujovių, padėkite įveikti gamtos kliūtis – išugdysite savarankiškumą:

 

     Patartina:

     * jausti saiką;

     * pasinaudoti proga ko nors pamokyti, lavinti (išmokyti plaukti, atnešti daiktus ir pan.);

     * drausti persekioti žvėrelius, vaikytis paukščius, atakuoti besiganančius naminius gyvulius – geriau su jais supažindinti ramiai ir atsargiai.

 

Neįprastų reiškinių apsuptyje

     * Išgirdęs netikėtą garsą arba išvydęs neapžįstamą daiktą, šuo reaguoja jautriai.

     * ieško išeities. Cypia, sprunka, priglunda prie žemės, gali tapti nevaldomas, todėl jam būtina šeimininko pagalba:

     * visada atkreipkite dėmesį į pasikeitusį augintinio elgesį;

     * būkite kantrūs ir atidūs – leiskite šuniukui įsitikinti, kas yra kas:

     * gyvūnas laukia jūsų reakcijos, o ji turi būti greita ir teisinga;

     * nepykite, jeigu augintinis ko nors nesuprato arba yra pernelyg baikštus.    

 

Kinologas  dresuotojas Kęstas Petrauskas
Didysis Šuo IR JO DRAUGAI*2003 Lapkritis Nr. 11 (45)

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos