Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Prieš einat į dresūros aikštelę

 

Ūgtelėjus augintiniui dažnai šeimininkai pajunta: remadamiesi tik savo žiniomis, be papildomos pagalbos, neišmokys šuns. Tačiau susiruošus į dresūros aikštelę, iškyla daugybė „kaip“:

     1. Kaip pasirengti, juk teks mokytis dviese – atsakomybė dviguba.

     2. Kaip pasirinkti tinkamą mokytoją – dresuotoją?

     3. Kaip pasiruošti pirmajai pamokai savo augintinį, kad nepadarytų gėdos arba netgi bėdos?

     4. Kaip įvertinti savo augintinio žinias: ką moka, kokie elgesio trūkumai, sunkumai, ko jis arba jūs nesuprantate?

     Iš patirties žinau, kad retas ateina į aikštelę kaip reikiant pasirengęs. Rodos, taip paprasta: atvedei augintinį, įteikei instruktoriui ir tegul jis suka galvą. Toli gražu! Dresuotojas bus jūsų pagalbininkas, patarėjas, mokytojas, o jūs su augintiniu – mokiniai. Jis stebės jūsų darbą, skirs užduotis, taisys klaidas, patars, parodys, kaip atlikti užduotis, koordinuos veiksmus ir t.t.  Todėl ateidami į aikštelę atsineškite susikaupusių problemų „lauknešėlį“. Nesigėdykite užduoti naivius arba netaktiškus klausimus. Juk rūpinatės ne vien savimi, bet ir nebyliu savo „mažuoju broliu“.  Dresūros aikštelėje visi vertina atvirumą, savikritiką, savo klaidų suvokimą ir norą pasitaisyti, bet netoleruoja kaltinimų augintiniui, visiems aplinkiniams bei šeimos nariams. Vertinamas punktualumas , žodžio laikymas, darbų planavimas, savo ir kitų laiko gerbimas.

     Aikštelėje vyks pamokos, o namų darbus jums su augintiniu teks atlikti patiems. Nepasiseks – nenusiminkite, siekite tikslo, juk likimas myli atkakliuosius. Ir nepamirškite, kad nebūna visiškai kvailų šunų.

     Prisimenu ne vieną mokinį, kuris triūsė su savo augintiniu, nepaisydamas blogo oro, grūdino save ir augintinį. Dabar jie jau inžinieriai, gydytojai. Pagalbos jiems ir jų augintiniams nebereikia, bet  jų sukurtose šeimose auga šuo ir tai , manau, dalelytė mano įdėto triūso.

     Ypač svarbu neapsirikti ir pasirinkti tinkamą dresuotoją arba pagalbininką. Pasirenkant lemia daug kas. Pirmiausia gyvenamoji vieta, kokios toje vietovėje galimybės.

     Turite atkreipti dėmesį į dresuotojo patirtį dirbant su tam tikra šunų veisle, kokiais dresūros metodais (būdais) vadovaujasi. Verta pasidomėti, kokius šunis pats dresuotojas augina, ar gali pademonstruoti tų šunų sugebėjimus. Taip pat verta pakalbėti su žmonėmis, kurie anksčiau lankėsi šioje aikštelėje. Prieš atvesdami augintinį, pabendraukite su dresuotoju, susidarykite apie jį nuomonę. Pirmą kartą aikštelėje apsilankykite be augintinio. Pasidomėkite apmokėjimu, pamokų grafiku, terminais, galimybe konsultuotis ne tik aikštelėje.

     Pasitikėkite dresuotoju – darbas bus darnesnis ir efektyvesnis. Nekreipkite dėmesio į menkus nesutarimus, neskubėkite viską mesti. Dauguma dresuotojų vadovaujasi sava metodika, kurios iškart gal nesuprasite.

     Gerų rezultatų pasiekiama trijų „ suokalbininkų“ dėka: dresuotojo pamokos – šeimininko darbas – šuns pastangos.

     Suprantama, geriausi instruktoriai tie, kurie išmano šuns psichologiją, amžiaus tarpsnių ypatumus, gilina žinias seminaruose, dalyvauja varžybose, įvairiuose LKD renginiuose.

     Nepritariu prievartinei dresūrai ir muštrui. Neigiamai vertinu tuos dresuotojus, kurie nesigilina į gyvūno elgesio motyvus,  psichologines savybes, nesugeba sužadinti gyvūno paskatų kažką veikti, o stengiasi kuo greičiau išmuštruoti šunį. Neįžvelgdami šuns individualumo ir taikydami visiems vienodus dresūros metodus, nesugebėdami greit  susiorientuoti nestandartinėje situacijoje, jie gerai neparengia gyvūno. Visa tai žeidžia augintinio nervų sistemą, o pataisyti pašlijusį elgesį sunku.

     Nejaukiai pasijuntu, kai žiniasklaidoje skaitau apie jėgą ir smurtą augintinių atžvilgiu. Mano praktikoje pasitaikė visokių šunų. Teko „gydyti“ sužalotą kitų dresuotojų šunį, deja, ne visuomet pavyksta skaudžias klaidas ištaisyti.

 

Prieš pirmąją pamoką šeimininkui patarčiau:

     1. Palikę šunį namuose, iš anksto susitikite su dresuotoju ir aptarkite būsimų darbų programą. Sužinokite, kaip turėsite elgtis jūs ir augintinis pirmose pamokose (tai svarbu ir dėl saugumo).

     2. Pasidomėkite, kaip paruošti šunį (kokių pavadėlių ir kt. priemonių reikės), koks darbo grafikas ir tvarka aikštelėje.

     3. Apsilankykite dresūros aikštelėje su augintiniu, kai joje tuščia – šuo patyrinės vietovę, susipažins su kvapais ir daiktais.

 

Mano taisyklės

     Prieš pradėdamas dresuoti naują šunį, pabendrauju su jo šeimininku. Būtinai išsiaiškinu, ko šis siekia, kokių tikslų vedinas, pradės dresuoti augintinį. Apie tai kalbamės be pašalinių asmenų. Atsižvelgdamas į šeimininko reikalavimus, testuoju augintinį ir atvirai pasakau, ko galima tikėtis. Siekiu, kad ir šeimininkas, ir jo šuo pasitikėtų manimi – tai būtina sėkmingos dresūros sąlyga. Aptariame kasdienines smulkmenas – paprašau laikytis punktualumo, patariu būti saikingai griežtam.

 

Kinologas  dresuotojas Kęstas Petrauskas

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos