Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Klaidos auklėjant šunį

 

IRRA IŠ GARGŽDŲ     Laikausi nuomonės, kad tik pasirengęs, žinių ir praktikos turintis žmogus gali teisingai prižiūrėti, auklėti ir savarankiškai dresuoti savo augintinį. Rodos visi pritaria šiai paprastai ir aiškiai minčiai. Juk automobilį išdrįstame vairuoti, pabaigę kursus ir išlaikę egzaminus. Deja, dažnai, nė nežinodami nuo kurio galo pradėti, žmonės drąsiai muštruoja savo augintinius. 

     Šunų dresūra susideda iš tam tikrų pakopų. Visas jas reikia kantriai ir nesikarščiuojant įveikti.

 

1. Ryšio užmezgimas
     Juokais tai pavadinčiau apsiuostinėjimu. Jeigu įsigijote 1,5 – 3 mėn. šuniuką, jis taps pažinties „iniciatoriumi“.  Tuo metu mažylis ieško gaujos vado, o šeimininkui tai palankiausia proga juo tapti. Lyderio pozicijos pasiekiamos šeriant, žaidžiant, vedant pasivaikščioti, teisingai reaguojant į šuns poelgius, įtvirtinant pageidautiną elgesį. Už gerus poelgius augintinis skatinamas maistu, glostomas, švelniai giriamas, duodamas mėgstamas žaisliukas. Gerai, jeigu nuo pirmųjų šuniuko įsigijimo dienų šeimininkas palaiko ryšį su šios veislės žinovu, kinologu dresuotoju.
     Teko dresuoti svetimą, tankiai baudžiamą vokiečių aviganį, kurį net prieš pirmąjį vizitą į aikštelę šeimininkas nubaudė, nes prieš kelionę šuo nulėkė išsimaudyti. Šuniui buvo 8 mėnesiai. Kol pelniau jo pasitikėjimą, praėjo savaitė (mano praktikoje tai ilgiausias laikotarpis). Stengiausi išvengti muštro, mechaniško kalimo. Juk šunys mūsų draugiškumą vertina labiau, negu mums atrodo, jie stengiasi atsilyginti tuo pačiu. Netrukus klydęs prisipažino ir šeimininkas. Jis dažniau gėrėjosi augintinio pastangomis, gyrė jį, o po ilgesnio laiko pasakė, jog net nekyla minties nubausti šunį, nes jiedu supranta vienas kitą „iš pusės žodžio“.

 

2. Teisingas vertinimas
    
Sugebėkite įlįsti į augintinio kailį. Būtina vertinti jį tokį, koks tuo metu (tokio amžiaus) yra, ką sugeba. Reikalavimai turi atitikti protinį ir fizinį gyvūno išsivystymą, brandą. Šeimininkas turi sugebėti iššaukti prigimties instinktus, teisingai skatinti, parinkti tinkamą dresūros metodiką. Pasitaiko, kad su šeimininku aptariame, kaip dresuosime ir mokysime konkrečios komandos. Parodau niuansus. Perspėju, kad tik taip dresuotų, kol pasieks rezultatą. Tačiau šeimininkui atrodo, kad kitas metodas geresnis. Parodau ir jį, kad jo augintiniui labiau tinka anas, anksčiau aptartasis būdas. Kartais prisieina ilgokai įrodinėti. Žmogus iš smalsumo pradeda eksperimentuoti, kaitalioti dresūros metodus, kuriuos gal nevisiškai supranta. Kai nepasiseka, skundžiasi. Vėliau įsitikina klydęs, bet šiuo atveju labai gaila prarasto laiko. Ir telieka džiaugtis, jog „eksperimentai“ nepadarė šuniui žalos.

 

Nepamirškite už gerus poelgius pagirti augintinį, duoti skanėstų arba mėgstamą žaisliuką.

3. Atsakomybė
   
Šeimoje, kur laikomas augintinis, turi vyrauti ne tik darna, bet visų šeimos narių atsakomybė už gyvūną ir suvokimas, kad gyvūnas taip pat yra šeimos narys. Kiekvienas nesusipratimas su keturkoju įnamiu turi būti išspręstas, aptartas, prireikus, pasitelkiant kinologus. Negalima pavėluoti ir atidėti nesusipratimų analizės. Kartais net telefonu tenka gvildenti problemas, iškilusias tarp šeimos narių ir augintinio. Nesigėdykite klausti ir ieškoti atsakymų...

 

4. Testas
     Gali padėti ir augintinio testavimas. Atlikęs testą,  nusakau gyvūno gerąsias ir blogąsias elgesio puses, su šeimininku aptariame taisytinus dalykus. Suplanuojame dresūros veiksmus – žmogui to ir pakanka. Jis pats imasi dresūros, pasitaiko, netgi sėkmingai. Deja, dažnesni atvejai, kai šeimininkas vis dėlto priverstas lankytis su augintiniu dresūros aikštelėje.
     Šeimininkai, pamatę, jog augintinis daugmaž vykdo komandas, kartais nustoja dresuoti šunį. Tai klaidinga pozicija. Po ilgesnio laikotarpio pasirodo, kad šuo pamiršo iš dalies pramoktą programą. Dar blogiau, jeigu per tas dienas atsirado žalingų įpročių arba ydų.
     Nesinori net prisiminti, kaip šeimininkai žalodavo savo dobermanus, rotveilerius. Padarytą žalą sunku ištaisyti. Svarbiausia, kad po nemalonių incidentų apkaltinamas ne šeimininkas, o šuo, arba net visos veislės atstovai.
     Post scriptum :  dresuojant šunis, reikėtų numatyti žingsnelį į priekį. Kaip jau minėjau neperšokite pakopų, kol iš eilės ant kiekvienos tvirtai neatsistosite. Tikslas pasiekiamas laipsniškai: nuo paprasto prie sudėtingo, ir tik įvertinus augintinio galimybes (amžių, patirtį, laiką, šuns paskirtį). Peršokus laiptelį, žiojės tuštuma, į kurią netyčia galite nugarmėti...    


Kinologas Kęstas Petrauskas
DIDYSIS ŠUO IR JO DRAUGAI* 2004 LIEPA, RUGPJŪTIS Nr.6(52)

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos