Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Mylėkime saikingai

     Kiekvienas šuo rašo savo gyvenimo istoriją, o mes šeimininkai, turėtume užimti joje teisingą poziciją. Deja, tai nelengva. Kodėl ne visada pavyksta susitarti su savo augintiniu?
Tankiai girdime sakant, jog žmogus taip myli savo augintinį, kad be jo negalėtų gyventi. Tiems, kurie laikė šunį, šis jausmas pažįstamas. Tačiau iš šalies žiūrint, daugelis pasakytų: kas per daug, tas nesveika. Taigi, kaip išlikti „sveikiems“ ir nesužmoginti, pernelyg neišlepinti savo keturkojo bičiulio?

1. Tvarkos!
    
Šeima privalo paisyti vienodų reikalavimų savo augintiniui. Tai daryti sunku, nes paprastai šeimą sudaro skirtingų lyčių, amžiaus, išsilavinimo asmenys. Jų požiūris ir elgesysyra skirtingi. O šuo sugeba pasirinkti jam patogesnį variantą. Šuns elgesio taisykles turi nustatyti visa šeima ir vieningai jų laikytis (kai šeima valgo , šuo žino savo vietą; nelenda į lovą; nedrybso ant fotelio ir pan.) Nuo mažens pratinamas prie tam tikrų taisyklių šuo įpranta ir užaugęs jų laikosi, o šeimininkams sumažėja rūpesčių. Pakeisti vaikystėje įgytus blogus įpročius vėliau labai sunku, o kartais ir nebeįmanoma.

 

2. Maisto – saikingai
    Rūpinantis šuns „meniu“ paprastai padaroma ypač daug klaidų. Būtent dėl šių apmaudžių klaidų daug šunų kenčia nuo antsvorio. Atkreipkite dėmesį, kad susitikę šunų augintojai kalbą pradeda nuo to, kuo ir kaip šeria šunis. Diskusijos tokios turiningos, jog kartais atrodo: šeimininkas suvalgė tai, kas nebetiko mylimam Reksui.


     Patartina nuo mažens pratinti šunį ėsti įvairiausią ėdalą; šerti tuo pačiu laiku (organizmas tam pasirengia); duoti kaloringą, šuns amžių bei poreikius atitinkantį ėdalą; normuoti porcijas ir stebėti, ar viską iškart įveikė (jeigu porcija per didelė, sumažinti ją). Didžiausia klaida, kai, šuniui nenoriai ėdant įprastą ėdalą, jis skubiai pakeičiamas nauju – augintinis greit pradeda diktuoti savo sąlygas.

 

     Šunį galima šerti tuo pačiu ėdalu visą gyvenimą, svarbu, kad jis būtų vertingas, subalansuotas, lengvai virškinamas, o gyvūnas jaustųsi žvalus, stiprus.

     Šunys gudrūs, jie išrankioja iš ėdalo tik tai, kas skanu. Davus didelę porciją, skanesnių dalykėlių šuniui ir pakanka alkiui numarinti, todėl neleiskite jam piktnaudžiauti – sumažinkite porciją, kad suėstų viską.

 

     Negaiškite brangaus laiko ir neišlaidaukite vis ieškodami kuo gardesnio ėdalo. Išrankiais gyvūnus padarome tik mes, savininkai. Mes nesugebame pakentėti, o šunys, pasirodo, gudresni ir kantresni už mus – jie sulaukia, kol šeimininkas pasiūlys ko nors gardesnio...

 

     Ėdalo dubenėlį patartina palikti 15 – 20 minučių, o po to paslėpti. Tai drausmina gyvūną ir priverčia suvokti, kad ėsti skitas laikas ribotas. Per savaitę galima ir viena iškrovos diena. Kartą seminare išgirdau, kad šuns badavimo „koeficientas“, palyginti su žmogumi, yra 1: 7, tai yra, mes nevalgę parą, jausimės taip, kaip 7 paras neėdęs šuo. Pasvarstykite, ar tai ne stimulas šuniui sušlamšti viską, ką duos šeimininkas ?. Ir iš kitos pusės: štai iš kur atsiranda gyvūnų talentas mus paveikti, graudžiomis akimis sekioti prie viryklės besisukiojančią mylinčią šeimininkę...

 

     Prieš daugelį metų ir man prisiėjo spręsti panašų rebusą, kai augintinio lepinimo iniciatorė buvo žmona. Atsiprašau visų moterų, bet pastebėjau, kad jų geraširdystė ir gailestingumas, auginant gyvūnus, dažnai pridaro žalos.

 

     Antsvorį turintis šuo kenčia pats ir pridaro rūpesčių šeimininkams (prasideda ligos, įvairūs negalavimai). Nejudrus, tingus ir neatsparus ligoms augintinis, deja, teikia ne džiaugsmo, o rūpesčių. Palengva kinta ir jo išvaizda, darosi nebe toks patrauklus, gali pasikeisti net jo anatominė sandara (išlinksta nugara, iškrypsta kojų kampai“ ir kt.). Beje, tai paveikia ir šuns psichiką.

 

     Taigi išlikime blaivūs, o mūsų meilė mažajam šeimos draugui geriau tegu pasireiškia aktyviais žaidimais, pasivaikščiojimais lauke, sportu, - tuo, kas padaro šuns ir žmogaus draugystę labai tvirtą.

 

Dresuotojas  Kęstas Petrauskas
DIDYSIS ŠUO IR JO DRAUGAI* 2004 SAUSIS, VASARIS  Nr.1(47)

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos