Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Šokinėja ant žmonių

Šuns  šokinėjimas ant žmonių – ydingas dalykas. Kad įveiktumėt šią blogybę, būtina išsiaiškinti, kodėl šuo taip elgiasi.
1. Tai iš protėvių pavedėtas šuns elgesys – siekis palaižyti motinos kalės nasrus, kad gautų maisto (kalė atryja ir šeria mažylius).


2. Po ilgesnio išsiskyrimo, jums sugrįžus į namus, augintinis labai nudžiunga, jis negali pasitenkinti vizgindamas uodegą.


3. Šitaip elgdamasis šuo kviečia bendrauti, domėtis juo, pažaisti. Pastebėjote: palietęs jus letenomis, atšoka ir kviečia bendrauti.


4. Siekia dominuoti – tikrina tolesnę šeimininko reakciją. O kartais tik demonstruoja dominuojąs arba nugalėjęs žmogų.

 

5. Pasitaiko ir priešingai: pakviestas demonstruoja, kad yra žemesnės hierarchijos.

6. Blogiausias variantas -  agresyviai puldamas, užšoka, atsiremia į žmogų priekinėmis letenomis.

 

Šuniuko auklėjimas

 

Būtina auklėti iškart, kai pastebėjot pirmąsias netinkamo elgesio apraiškas. Reikia iš anksto pasirengti, būti dėmesingam, pastebėti tą momentą, kada mažylis bandys šoktelti ant jūsų. Tuomet staigiai ir greitai reaguoti – atlikti priešingą veiksmą, kuriuo užbėgtumėt jam už akių. Pavyzdžiui, rankoje laikydami skanėstą, nukreipkite šuns dėmesį reikiam linkme. Pastebėję, kad šuniukas šoktels, delną su skanėstu tieskite į priekį tokiame aukštyje, kad šuniukas nespėtų pašokti, o visą dėmesį nukreiptų į judinamą ranką ir kvepiantį skanėstą. Skanėstą atiduokite delną šiek tiek nuleidę ir atitraukę į priekį. Taip išvengsite jo noro užšokti.

Jei šuniukas choleriškas, energingas, papildomai galite jį pristabdyti užkišę nykštį už antkaklio, neleisdami šoktelti. Galima kairę ranką uždėti jam ant keteros. Po šio veiksmo truputį palaukite ir, pajutę, kada augintinis aprimo, duokite komandą: „Žaisk“, „Bėk“, „Laisvai“. Savo kūnu (net žengę norima kryptimi), suploję delnais, atitolinsite nuo savęs. Būkite kantrūs – vieno karto neužteks. Mažylis tuoj pat vėl atakuos. Vėl kartokite viską iš naujo.

 

Jei šunelis vis tiek nenurimsta, pasinaudokite žaislu. Duokite komandą, numeskite žaislą, kad atneštų. Jis tikrai susidomės žaidimu ir paliks jus ramybėj.

 

Kitas variantas: pasikvietę turėkite rankoj skanėstą. Šuniukui pribėgus, ranka su skanėstu tiesiama prie jo nosies, kad pajustų kvapą. Įremkite kumštį su skanėstu jam į krūtinę. Šuneliui atsitūpus, duokite skanėstą. Sutelkęs dėmesį į skanėstą,  šuo pamiršta ketinimą užšokti ant šeimininko. Užtat jį pagirkite, paglostykite – įtvirtinkit pageidaujamą elgesį.

 

Pribėgus komanduojama: „Tupėk“. Šuns emocijos nurimsta. Kol tupi ir nekruta, girkite. Šuo, atsitūpęs prieš šeimininką, dėmesingas ir aprimęs.

 

Šiuo metodu pasiekiama daug: pakviestas šuo atbėga, pritupia, nešokčioja. Jei šitaip šuo mokomas nuo mažumės, užaugęs paprastai ant žmonių nešokčioja. Šuo tampa „gudresnis“ – pribėga ir atsitupia. Jis nori būti giriamas, laukia paskatinimo.

 

Kitąsyk, pasitinkant šuniuko šuolį, galima rankomis  atsiremti į jį ir stumtelėti nuo savęs, griežtai sukomandavus: „Ne“ arba „Fu“.

 

Pasitaiko, jog užtenka žengtelti link atbėgančio augintinio ir ištiesti rankas į priekį. Tai pristabdo šuolį (rekomenduojama), jeigu esate mechaniškai stabdęs ir atstūmęs gyvūną nuo savęs). Augintinis vėliau šitaip elgtis nebenorės – bijos būti atstumtas.

 

Būkite atidūs pastebėję, jeigu šunelis pašoko, bet susitvardė ir vengia paliesti jus priekinėmis letenomis. Už tai būtinai pagirkite. Paglostykite, kad įtvirtintumėte tinkamą elgesį, suteikite džiaugsmo. Šitaip ugdomas ir šuns savarankiškumas.

 

Būna, kad šuo netikėtai į jus atsiremia letenomis . Ištarkite draudžiamą komandą: „Ne“. Po to būtinai pasikvieskite pas save, parodykite, kad norite bendrauti, o šis privalo drausmingai prisiartinti prie jūsų iš priekio, atsitūpti.

 

Šuniuko bandymą užšokti galima pristabdyti ir šiam numetus ant žemės mėgstamą žaislą arba skanėstą. Duodama komanda tūptis, žengiama link šuniuko.

 

Gera būdas, nespėjus šuniui užšokti, - vikriai išvengti jo letenų (pasisukti šonu, atsitraukti). Bet visada turite ištarti draudžiamą komandą. Po to, jeigu šuo sureagavo duodama kita ugdymo komanda, pavyzdžiui „Tupėk“.

 

Suaugusio šuns mokymas

 

Pavėlavote išauklėti savo augintinį, kol jis buvo mažas, įsigijote ūgtelėjusį šunį, teks ilgiau paplušėti. Iš pradžių išbandykite vieną iš anksčiau aprašytų būdų.

 

Geriau seksis, jeigu mokys du šeimos nariai. Šuo pririšamas pavadėliu, jį laiko fiziškai stipresnis šeimos narys, arba tas, kurio augintinis labiau klauso. Padėjėjas truputėlį įaudrina mokinį, kad šis pradėtų šokčioti, nenustygti. Atstumas turi būti toks, kad šuo negalėtų paliesti, bet kuo arčiau. Pavadėlis laikomas stipriai (galą galima pririšti), o vedlys tik laiko, kad šuo jaustų. Tikslas – augintinis veršis į priekį, bet jaus įtemptą pavadį ir veržiantį antkaklį. Šuo pajus: kuo stipriau veržiuos, tuo tvirčiau mane laiko. Tai pajutęs aprimsta, tampa atsargesnis. Nors augintinis neliečia pagalbininko, šis tuo metu, vos šuo ruošiasi šoktelti, ištaria draudžiamą komandą. Po truputį pagalbininkas artinasi prie šuns. Šuo aišku, stengsis pašokti ir paliesti pagalbininką . Pagalbininkas turi būti pasirengęs šunį atstumti rankomis, o kaip kada ir kelėnu. Vedlys pasirengęs pavadėliu, vos šuo pamėgins šoktelti, prilaikyti jį ir ištarti draudžiamą komandą. Jeigu augintinis nurimsta, nejuda – pasiekta daug!. Galima prisiartinti, jūsų veiksmai tie patys. Galite pasikeisti vietomis. Visa darbo eiga ta pati. Svarbu suderinti veiksmus ir draudžiamas komandas. Svarbu pagalbininkui žengtelti atgal, bet jei vedlys nesuspėjo sulaikyti pavadėliu, šuns šuolį atremkite rankomis bei kelėnu.

 

Šitaip mokomas šuo ateityje vengs užšokti, vos tik pajus atstatytą kelėną.

 

Taip pat galima suturėti augintinį, kai šis nori užšokti ant svetimų žmonių arba sutiktų pažįstamų. Pasitreniruokite lauke arba namuose. Užėjus svečiui į namus, kontroliuokite augintinį pavadėliu. Jeigu pažįstamas su šunimi bendrauja, augintinis savo emocijas išreiškia ne pašokdamas, o prisiliesdamas, vizgindamas uodegą, inkšdamas – abu jį pagirkite: „Geras“. Įtvirtinkite tinkamą augintinio elgesį.

 

Jeigu šuo bėgioja laisvai, o pasirodžius svečiui, nori šį paliesti priekinėmis letenomis, nedelsdami sukomanduokite: „Tupėk“ arba „Gulk“. Prieš jam pribėgant prie svečio, ženkite link šuns ir griežtai pareikalaukite vykdyti komandą. Tai iš dalies pristabdys šunį, draudžiama komanda ribos jo laisvę.

 

Ant svetimų žmonių mėgstantį šokinėti augintinį geriausia mokyti pavadėliu, atitraukiant jį nuo praeivio, ištariant draudimo komandą anksčiau, nei šis pašoks. O jeigu manote, kad šuo vis tiek šoks, veskitės jį į šalį, patupdykite, nuraminkite.

 

Bendrieji nurodymai

 

Auklėdami šunį visi šeimos nariai turi laikytis vienodos taktikos ir padėti vienas kitam.

 

Gali būti, kad augintinis atakuos vaiką, o jūs būsit šalia. Pasikvieskite šunį: „Pas mane“. Toldami nuo savo šeimos nario nuviliokite šunį.

 

 

Nebūkite abejingi šiai ydai. Kai šuo užšoks, iškart sudrausminkite, dar blogiau, jei leisite augintiniui remtis priekinėmis letenomis įjus, kai bendraujate su kitais žmonėmis. Susižavėjimą ir džiaugsmą savo augintiniu reikškite, kai šis tupi prieš jus arba greta kairės kojos. Tai pagarbus, taisyklingas, gražus jūsų augintinio pristatymas kitiems – jis demonstruoja išsiauklėjimą.

 

Nepaminėjau kitų auklėjimo būdų, kurie susiję su skausmu arba yra nelabai estetiški. Jais geriau naudotis, kai šalia yra gerai tuos dalykus išmanantis specialistas. Jis žinos. Ar ši priemonė tinka jūsų augintiniui.

 

Jei augintinis kviesdamas žaisti, atsirėmė į jus kojomis, o jūs pradėjot žaisti, - padarėte klaidą. Prieš tai reikėjo jį sudrausminti, atlikti kelis dresūros elementus ir tik tada su juo pažaisti. Tai sudrausmina gyvūną, be to, žaidimų iniciatoriumi turite būti jūs – išvengsite augintinio dominavimo.

 

Kartais dominuoti mėgstantys patinai patikrina šeimininko reakciją. Tai ypač akivaizdžiai pastebi patyrę dresuotojai. Toks šuo gali atakuoti atsitraukdamas , neva, be priežasties užšokdamas ant mūsų, atsiremdamas priekinėmis galūnėmis. Reaguokite nedelsdami. Griežtai sudrausminkite: „Ne“, „Negalima“! Po to duokite kitą komandą, pavyzdžiui, “Pas mane”.

 

Šunų augintojai kartais pasakoja, kad jų augintinis ant kelių šeiminykščių nešoka, o džiaugsmą išreiškia prisiliesdamas, palaižydamas ranką, ant kitų šoka, nes laiko juos eiliniais gaujos nariais. Taigi šuo, pajutęs žmonių silpnumą, bando dominuoti  - tokiu atveju į pagalbą turi ateiti kiti šeiminykščiai. Reikia aiškiai parodyti augintiniui jo vietą !

 

Kinologas  Kęstas Petrauskas

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos