Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

" Leiskite man užaugti "

„Leiskite man užaugti“ paprašytų daugelis šuniukų, o ypač tų šeimininkų, kurie jiems mažiems esant, dar nepasiekusiems atitinkamo išsivystymo lygio, kelia sunkias, ne pagal jėgas ir sugebėjimus, užduotis.

 

Kad geriau suprastume šuniuką, sąlyginai suskirstysiu pagal jo augimą į amžiaus tarpsnius:

 

* Nuo gimimo iki 3 mėnesių amžiaus – tai būsimas pirmokas.

* Nuo 3 iki 6 mėnesių – pradinių klasių mokinys.

* Nuo 6 iki 12 mėnesių – vyresnių klasių mokinys, kuris baigia vidurinę mokyklą.

 

Todėl  vadovaujantis šia sąlyginai priimtina amžiaus lentele ir turėtumėme kelti atitinkamus reikalavimus,  bei duoti užduotis.

 

Neaprašinėsiu, kaip turėtumėme elgtis su šuniuku šiuose amžiaus tarpsniuose, o pateiksiu pora prisiminimų iš gyvenimo, su kuriais susitikau dirbant su šunimis:

 

Pirmas prisiminimas

 

Prieš daugiau nei dešimt metų į aikštelę su vokiečių aviganiu atvyko savininkas Arūnas. Graudu buvo žiūrėti į šuniuką, kuris visai nevertino aplinkos – puldinėjo, lojo, nereagavo į šeimininko komandas ir kita. Supratau, kad jis taip elgiasi ne todėl, kad neturi patirties, blogai socializuotas ar panašiai. Jis buvo paveiktas neteisingo žmogaus elgesio. Iš karto paklausiau Arūno pas ką vedė šuniuką mokyti. Šeimininkas papasakojo, kad nuvažiavo pas dresuotoją, kuris paklausė, kam nori ruošti šuniuką. Arūnas atsakė, kad teritorijos apsaugai. Dresuotojas šuniuką pririšo ant grandinės, dresuojamos teritorijos kampe ir daužė jį tol, kol jis pradėjo pulti ant dresuotojo, aišku, gindamas save.

Šuniukui buvo tik penki mėnesiai.

 

 

Daugiau komentarų rašyti nesinori. Tai puikiai įvertinsite jūs patys.

 

Arūno paprašiau, kad pabūtų užsiėmime, nes tuo metu mes vokiečių aviganius mokėme apsaugos elementų.

 

Į kitą užsiėmimą Arūnas atvažiavo jau be savo augintinio, o paklausus, kur jis yra, atsakė, kad atidavė giminaičiui, kuris gyvena vienkiemyje. Iš mano veislyno, jis įsigijo du vokiečių aviganius, skirtingu laiku. Vieno iš jų jau nebėra, o Dinno Iš Gargždų saugo jo sodybą ir yra puikus šuo. Arūnas jį ruošė bendradarbiaudamas mūsų dresūros pamokose.

 

Antras  prisiminimas

 

Šių metų lapkričio mėnesio viduryje paskambino vyriškis iš Kretingos, pasakė, kad turi septynių mėnesių vokiečių aviganį. Nori susitikti. Pasakiau, kad yra dresuotojas arčiau, kam važiuoti į Gargždus. Atsakė, kad buvo su juo susitikęs, bet nori mano paslaugų. Susitikome. Atvažiavo su žmona ir ilgaplaukiu vokiečių aviganiu.

 

Priežastis paprasta. Jo kaimynas turi tų pačių tėvų vokiečių aviganį, net panašūs. Tik va, jis dviejų metų, saugo kiemą, loja, reaguoja į pašalinius, lodamas neįsileidžia į teritoriją. Į klausimą, kodėl mano taip nedaro, teko paaiškinti plačiau.

Manau visiems aišku – kodėl ?

 

 

Ištestavau jo augintinį, nusakiau jo charakterio savybes, instinktus, kurie tikrai atitiko šio amžiaus šuniukui. Parodžiau pratimus praktiškai, kaip turi jį mokyti, kad paruoštų gerą sargą. Aptarėme ir kitus auginimo klausimus. Žmogus suprato, kad reikia žiūrėti ne į kaimyno šunį, bet suprasti savo, vertinant jo amžių.

Parašiau tai, kad pamąstytumėme ar visada ir mes patys teisingai elgiamės su savo artimu mažuoju draugu. Būtų įdomios ir vertingos diskusijos šiuo klausimu.

 

Suskirstymas sąlyginai į amžiaus tarpsnius, palyginant su vaiku, tai dėl aiškesnio mūsų supratimo apie savo augintinius. Tai tik palyginimas.

 

 

Kinologas  Kęstas Petrauskas

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos