Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Loja

Šuns lojimas yra dirbtinė savybė, žmogaus išugdyta šuniui sargui. Lodamas šuo bendrauja su mumis ir gentainiais. Reiškia emocijas, parodo savo vidinę būseną (pagal tai turime orientuotis ir reaguoti į šuns elgesį). Patyręs šunininkas skiria, kada jo augintinis aploja svetimą žmogų, net gali nustatyti, kokiu atstumu šis yra, kada pasitinka šeimos narį, kokiu atstumu medžiodamas varo žvėrį.

 

Lojimas – šuns kalba, reakcija į aplinką. Ši kalba nėra tobula kaip žmogaus, tačiau galime ir turime suprasti, ką sako mūsų augintinis.

 

Iš lojančio tono atpažįstame, kada šis pyksta, kada džiaugiasi, kada jam skauda, prašosi pagalbos, laukia atsako. Šuns skleidžiami garsai palengvina mūsų bendravimą.

 

Deja, pasitaiko, kad šuo skalija ne laiku ir netinkamoje vietoje. Kaip atpratinti nuo šios ydos?

 

Šuniuko inkštimas

 

Įsigijote šuniuką. Iškart išgirsite ilgesingą jo inkštimą. Mažylis nori, kad ir toliau juo rūpintųsi mama kalė, kuri visuomet reagavo į kiekvieną cyptelėjimą. Dabar mažyliu turi pasirūpinti naujieji šeimininkai. Pirkdami šunelį paimkite audinio atraižą iš lizdo. Verkšlentojui į guolį įdėkite šiltą pūslę, susuktą į pažįstamais kvapais dvelkiančią audinio atraižą. Nepamirškite naują augintinį nakčiai sočiai pašerti.

 

Nuo pirmųjų dienų mokykite, kada tinka loti, o kada ne. Jauni šunys, žaisdami ir norėdami pasirodyti, loja – kviečia bendrauti. Jei per daug įsiaudrina, nuraminkite, sudrauskite. Parodykite, kad žaidimas baigtas, prisekite pavadėlį, liepkite eiti greta kol nurims.

 

Kartais 3 – 6 mėn. šuniukas loja pastebėjęs pašalietį, kai yra savo teritorijoje. Nelikite abejingi. Ypač po 5 – 6 mėn. amžiaus, kai rengiate šunį sargauti ir reikia, kad jis atitinkamai reaguotų į pašalinius žmones. Lojimą paskatinkite, ištarkite: „Svetimas“. Tai pirmieji žingsniai rengiant sarginį šunį.

 

Jeigu lojimas nepageidautinas, jo neugdykite, drausminkite kuo mažesnį. Nukreipkite jo dėmesį, liepkite eiti į vietą. Jeigu tapo ramus, gali sugrįžti.

 

Suaugusio šuns mokymas

 

Nuo 9 mėn. amžiaus augintinis jau turi žinoti savo saugomas valdas. Tuo metu kai kurių veislių šunims ypač stipriai prabunda sargavimo instinktas. Šuo sąmoningai perspėja apie teritorijoje pasirodžiusį prašalaitį, piktai loja. Jeigu manote, kad elgiasi gerai, pagirkite, paglostykite. Jei laikote, kad to nereikia, drausminkite, liepkite eiti į voljerą, būdą ar pan.. Stenkitės tai padaryti, kol augintinis neįsiaudrino.

 

Taisyklingai išauklėtas sarginis šuo, paruoštas apsaugai, turi aploti šalia jo teritorijos praeinantį prašalaitį, o šiam atsitolinus nutilti. Jeigu pašalinis žmogus stovi prie vartų (įėjimo į teritoriją), sargus šuo privalo loti, kol pasirodys šeimininkas. 

Nepageidautina, kai šuo atsiliepia į kitų šunų amsėjimą. Tai gali būti trumpas amtelėjimas (tarpsniai vienodi), po kurio užtenka šunį sudrausti ir šis nutyla. Tai ne yda. 

Šunys loja ir sureagavę į nepažįstamus arba netikėtus garsus. Loja priklausomai nuo garso trukmės. Jeigu sudraustas iškart nutyla, jo elgsena normali.

Amsėjimas ant gyvūnų gali tapti įkyrus – amsi, kol dirgiklis sukiojasi aplink. Ant gyvūnų šunys loja kitaip nei ant žmonių.  

Artėjant šeimos nariui prie sodybos, pasigirsta džiugus šuns lojimas. Nutyla, vos namiškis įeina į teritoriją arba į butą. Tai emocijų raiška, džiaugsmas. Normali šuns reakcija. 

Nuobodžiaudami, vieniši šunys kartais skalija ir staugia nesustodami. Šiuo atveju šuniui reikia ilgesnio bendravimo su šeimininku, didesnio fizinio krūvio prieš išsiskiriant. Šuniui būtinas dienos rėžimas, prie kurio būtina pratinti. 

Šuo loja išsigandęs. Tai trumpalaikis, nepasitikintis lojimas. Tokiu atveju paprastai užtenka pabendrauti ir suteikti augintiniui pasitikėjimo (nutilusį paglostyti, pakalbinti). 

Šunys loja ir susijaudinę. Nuraminti žodžiu arba panaudojus dresūros elementus, grįžta į normalią būseną.  

Kartais loja iš pykčio arba ko nors prašydami. Šiuo atveju šeimininkas turi nesuirzti, ramiai reaguoti, pažaisti, pabėgėti, numesdami augintiniui kokį daiktą, liepti jį atnešti. Pabendravus, šuns emocijos aprimsta. 

Jei augintinis pradėjo loti be jokio reikalo ir yra pririštas pavadėliu, truktelkite pavadį ir sukomanduokite:

„Ne!“. Po to duokite komandą: „Greta“. Eikite priešinga lojimui kryptimi. Jei šuo nori pasukti galvą, truktelkite pavadį ir veskitės toliau.

 

Loja ir papuolę į pavojų, kviesdamiesi mus į pagalbą. Įsitikinkite, ar tikrai nieko neatsitiko. Buvo atvejų, kad augintiniai lojo ir kvietėsi pagalbon saviškius – nurodė vietą, kur pagalbos šaukėsi žmogus. Arba pasitaikė atvejų, kai lodami pranešė apie surastą daiktą.

 

Savitai lodamas arba inkšdamas šuo išreiškia fizinį arba dvasinį skausmą. Reaguokite, palengvinkite jo būseną.. Šeimininko dėmesys jam – vaistai.

 

Patarčiau

 

Įsigiję šuniuką neguldykite savo miegamajame, jeigu šis cypia. Cypimas laikinas. O yda, kurią išugdysite, gali apkartinti visą gyvenimą. Pasirenkite pirmam kantrybės išbandymui. Jei mažylis cypia, neikite prie jo, palaukite momento, kai nutils. Tuomet išsiaiškinkite, ko nerimauja. Netaisyklingas auklėjimas gali tapti nuolatiniu šuns skalijimu be priežasties.

 

Šuniukas yra imlus. Stenkitės pasinaudoti jo lojimu, nepamiršdami, kad vienu atveju loti būtina, o kitu -  peiktina.

Nepamirškite: šuo loja dėl tam tikros priežasties, būtina ją nustatyti. Taisyklingą šuns elgesį formuojame mes, šeimininkai, tad pasistenkime nesuklysti.

 

 

Kinologas  Kęstas Petrauskas

   

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos