Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Nepavėluokite

Pateiksiu keletą pavėluoto šuns auklėjimo pavyzdžių.

Šie atvejai – iš susitikimų su vokiečių aviganių augintojais.

 

I 

Paprašę konsultacijos, su vokiečių aviganiu apsilankė vyras, žmona ir paauglys sūnus. Vos išlipo iš mašinos, jų augintinis puolė mane. Šeimininkai nesugebėjo sutramdyti šuns. Tapo aišku: vienerių metų patinas jau yra šeimynos lyderis. Atvykusiųjų žinios apie vokiečių aviganių veislę buvo minimalios. Kadangi šuo segėjo antsnukį, nedvejodamas paėmiau už pavadėlio. Tuomet jis vėl atakavo, taikydamasis į kaklo sritį. Pabandžiau įsitikinti, ar tik kaklas jį domina. Pasirodo, tik į šią vietą jis kąstų – atlaikiau dešimt tokių „atakų“.

Praleidęs keletą valandų su šuns savininkais, atvirai išdėsčiau, kad jų augintinis visiškai sugadintas. O priežastys būtų šios:

* Šuo laikomas bute, miega, ėda, ilsisi bet kur – neturi savo vietos.

* Šeimininkė jį šeria tuo momentu, kai visa šeima valgo, augintinis gauna kąsniukų nuo stalo.

* Apie taisyklingą bendravimą su šunimi niekas nieko neišmano.

* Bute ir namuose dominuoja augintinis: kada nori loja, kur nori lipa, daro ką nori. Šeimininkai nebegali bendrauti su kaimynais, nes visi vengia šuns ir yra nepatenkinti jo elgesiu bei keliamu triukšmu.

*Paauglį sūnų fizine prasme valdo šuo. Jis visur nugali, tempia berniuką kur nori. Vaikinukas nežino šuns valdymo taisyklių, nepajėgus jų išmokyti ir laikytis.

*Nelaiku ir netaisyklingai panaudotas dygusis antkaklis, nes sprandas antkaklio srityje nejautrus (gal netaisyklingas jo naudojimas paskatino agresiją?).

* Dėl neprognozuojamo elgesio net suaugę šeimos nariai vengia šunį vesti į lauką ar žmonių susibūrimo vietas – socializacija nevyksta....

 

Norėdamas įrodyti, jog ir tokį padarą galima valdyti:

* parodžiau šuniui, kad jo nebijau, esu stipresnis (fizinio smurto nenaudojau), tai vykdžiau šeimai stebint, tuo pačiu inventoriumi – pavadėliu ir antkakliu;

* sustabdžiau šuns atakas į kaklo sritį, o kitur jis nė nebandė kibti;

* mechaniškai priverčiau vykdyti komandą „Tūpk“, pradėjau ją tuomet, kai šuo pajuto: žmogus stipresnis ir neįveikiamas;

* mechaniškai priverčiau eiti greta (‚Greta“);

* neleidau mestis link pravažiuojančios mašinos, praeinančio kaimyno;

* pasiekiau, kad pasikvietus („Pas mane“), kontroliuojamas pavadėliu, ateitų ir atsitūptų.

 

Šeimininkams paaiškinau, kad tai tik pirmosios abėcėlės raidės. Susiklosčius tokioms aplinkybėms (sargo jiems nereikia, o kompanionas iš šuns vargu ar išeis), ko gero jiems apskritai nereikalingas šuo. Šeimininkų menkos žinios ir šuns auklėjimo ignoravimas jau buvo padarę savo juodą darbą.

 

II

Į susitikimą atvyko šeima su 14 mėnesių vokiečių aviganių kale. Pirmas įspūdis geras. Šeimininkai myli augintinę. Laiko ją namo viduje, nes kieme kitas augintinis. Ji išmokyta ateiti pakviesta, atsitupia greta, gerai reaguoja į skatinimą, tačiau:

* kalytė nesavarankiška – vos kas įtartina slepiasi už šeimininko nugaros, bijo jį palikti;

* šeimininkė nesupranta, kodėl augintinė vyro klauso labiau negu jos, nors ji šeria, ir net iš rankų ši ima kąsniukus (vyriškis tai draudžia daryti);

* namuose kalei daug leidžiama, nors kai kas ir draudžiama (nešeimininkauja po visą namą, turi nuolatinę vietą);

* testuojama kalė neparodė grobio persekiojimo instinkto (sargaujančiam šuniui tai būtina), nepasitikėjo savimi;

* nors nepasitiki svetimais, bet yra pernelyg sukaustyta, baikšti, prisidengia kitais šeimos nariais.

Kontaktą su kalyte radau greitai, padėjo skatinimas maistu ir teisingas šeimos narių elgesys, nors iš pradžių ji buvo agresyvoka. Kalė gaujos vadu laiko šeimos galvą – šeimininką.

 

IŠVADOS

1. Abu šunys sužaloti, neprisitaikę gyventi žmonių bendrijoje. Vienas nevaldomas ir per agresyvus, kita – bailoka ir nepasitikinti.

2. Abudu neteisingai vertina svetimo žmogaus poelgius. Pirmasis puola be pagrindo, antroji – puola ir nepasitiki, pasimeta. Todėl abu gali sužaloti žmogų be aiškios priežasties.

3. Abiems trūksta bendrojo paklusnumo dresūros.

4. Šeimos nepasirengusios auginti ir auklėti šios veislės šunis, pavėluotai kreipėsi į dresuotoją. Prarastas laikas socializacijai, šeimininkai neturi aiškios šuns panaudojimo vizijos.

5. Šuo yra šuo. Žmogus yra žmogus. Sužmoginę šunį jį prarandame. Šuo laimingas, kai atlieka savo prigimtines funkcijas.

6. Šeimose neturi vyrauti pavydas, kad augintinis labiau kurio nors klauso ar myli. Šuns priežiūra ir auklėjimas -  visų rūpestis, visi turi laikytis vienodų principų.

7. Vis dėlto vokiečių aviganius geriau laikyti lauke. Jiems reikia erdvės, oro, gamtos, judėjimo. Jie turi uosti kvapus, bendrauti su įvairiais gyvūnais ir savo gentainiais.

Dresuotojas padės, jeigu šeimininkai kreipsis laiku, netraumuos šuns ir nekomplikuos savo bei augintinių gyvenimo.

 

Labai svarbu nepavėluoti ...

 

Kinologas  Kęstas Petrauskas

2005/5(61)  Didysis Šuo ir jo draugai

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos