Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Mano šunų išdaigos - Inassy išdaigos

Inassy DonnevaraINASSY ,,SLAPUKĖ“

Ji - Šveicarų Baltoji aviganė. Tituluota, čempionė, daugiavaikė (4 vados) mama. Todėl su tokia patirtimi sugeba ,,rasti“ sau naudingus sprendimus. Stebėtina jos nuovoka sužavi mane. Gal ir ne labai gražus jos elgesys, bet įsimintinas.

O būna taip. Noras būti prie šeimos nario nieko nestebina, tačiau rasti vietą pasislėpti name tai jau šuns nuovokumas, o juo labiau, kad tai daro pagavus momentą, kada mes nepastebime ir nepajunti, kad jos nebėra šalia, ypatingai, kada grįžtame iš pasivaikščiojimų ar buvimo kieme ir atėjus laikui eiti į aptvarą. Labai puikiai išnaudoja galimybę, kada būna  atidarytos lauko durys į namą. Tiesiog užprogramuoja mus, kad nebepastebime jos ,,pradingimo“. Nuėjimas būna toks paslaptingas, kad apsidairai, o jos jau ir nėra.

Name buvimo vietos nekeičia. Visada randi gulinčią miegamajame prie savo lovos. Į miegamąjį patekti reikia gana stačiais, slidžiais laiptais į antrą aukštą, bet ta kliūtis niekai prieš norą būti patalpoje. Joje gali būti valandų valandas, net praleisti išvedimus pasivaikščioti, pabendrauti su gentainiais. O kaip moka slapta prisėlinti prie mažų šuniukų lizdo, juos apžiūrėti. Bet apie tai vėliau.

Stebina ir jos sugebėjimas atidaryti įėjimo duris į namą. Kol įsitikinau, kad tai ji padaro savarankiškai, teko gerai ,,paprakaituoti“, rodos, kad ji tiesiog jaučia, kada ją stebi. Bet vis tiek ,,pagavau“, pamačiau, kaip pašoka, paliečia priekinėmis  galūnėmis durų rankeną ir patraukia link savęs. Durys prasidaro, ir viskas - ji name.

Graži išdaiga ir stebėtinas išradingumas, bei noras būti žmonių kolektyve.

INASSY  ,,RŪPESTINGOJI“

Sunku net parinkti žodį aprašyti nuostabų, dėmesingą Inassy elgesį savo kolegių vaikų atžvilgiu. Išsiskiria savo noru būti pagalbininke auginant kitoms kalėms šuniukus. O apie meilę savo vaikams net ir rašyti neverta ir taip aišku.

Pažymėčiau momentus: visų pirma - sugebėjimą prieiti prie šuniukų lizdo, kai kalė - mama būna su  šuniukais, ir antrą, rūpestingai juos apžiūrėti, apšvarinti. Nekalbu apie tai, kaip ji moka žaisti ir auklėti savo ir draugių šuniukus, kada jie jau būna didesni. Bet apie tai vėliau.

Visada būdama taiki su kitais mano veislyno šunimis, matyt įgauna ir pasitikėjimą, nes kalės jai būna nuolaidžios. Aišku, kad iki kol šuniukai neatanka stengiamės, kad pas juos ji nesilankytų, bet ir tai ne kartą esame radę prie jų. Būdama šalia  elgiasi tarytum būtų prie savo vaikų ir savo elgesiu neparodo, kad darytų ką nors bloga. Tai lyg jos pareiga. Draugės, radusios ją prie savo vaikų lizdo, visai nepyksta ir leidžia būti. To nepasakysi, kada pabando priartėti kitos, tuoj būna perspėtos suurzgimu. Na, o kada ją išleidi iš voljero į kiemą, ar vedi pasivaikščioti, pirmu rūpesčiu stengsis ,,pažiūrėti“ vaikus, bėgs link gimdyklos (ji randasi atskirame pastatėlyje), ar prie voljero, kur yra šuniukai. Tas rūpestis būna, kol mažieji ūgteli, pradeda bėgioti po kiemą. Toliau prasideda bendravimas ir auklėjimas su gražiomis pamokėlėmis. Ji tampa išskirtinai puiki mokytoja.

INNASSY ,,PEDAGOGĖ“

Didžiausias ,,pedagoginis“ Inassy  rūpestis, kai šuniukai bėgioja po kiemą. Tada be jos dėmesio nelieka nė vienas mažasis. Apibėgioja, apžiūri, pažaidžia. Sugeba su jais bendrauti taip, lyg suprastų, kokio jie amžiaus, kaip tuo momentu reikia juos mokinti, o juk tai ne jos vaikai. Tiesiog žaviesi jos gabumais bendraujant su mažyliais: švelnumu, sugebėjimu , kad ir mažą įtraukti į žaidimą, suburti juos, uždegti veiklai. Pastebėjau, kad ir mamos, bei veislyno draugės taip pat įsitraukia į jos vedamas ,,pamokėles“. O man ,,žiauriai" patinka visa tai stebėti. Juk tai savita pamoka ir man. Ir ne kartą esu sakęs, kad daug pamokančio galime mes, žmonės, pastebėti iš savo augintinių elgesio. Motinišką šilumą, pamokantį elgiasį su savo vaikais, neabejingumą draugių palikuonims, neabejingumą svetimiems, sugebėjimą bendrauti ir dar daug pamokančio elgesio kolektyve ir kita.

Tankiai pagalvoju, koks tu nuostabus, tiek daug gero, įsimintino turi mūsų mažasis drauge. Šie šilti žodžiai skirti ir tau, INASSY DONNEVARA.

INASSY  ,,GANYTOJA“(nuo žodžio gano avis)

Kad Šveicarų Baltieji aviganiai puikiai padeda prižiūrint galvijus - žinome. Bet, kad ši gamtos duota dovana pasireikštų ir bendraujant su žmonėmis, tai tikrai įdomu.

O buvo taip. Viena gydytojo šeima įsigijo Inassy dukrą. Bendraujame. Kartą atvyko visa šeima, tėvai ir dvi dukros . Aišku, ji pasitiko lojimu perspėdama apie atvykusius draugus. Įėjome į kiemą ir šnekučiuojamės stovėdami būrelyje arti vieni kitų. Šalia mus stebėjo ir ,,šveicarė“. Viena iš dukrų norėjo paeiti į šalį. Akimirksniu ją lodama ir artėdama sustabdė Inassy. Atsirado galimybė ,,paeksperimentuoti“ jos įdomų  elgesį. Paprašiau, kad mergaitė eitų toliau. Mano augintinė dar labiau supykusi artėja prie jos, bet traukiantis arčiau mūsų, pyktis silpsta, o mergaitei, atsidūrus mūsų rate, nurimo. Taip pabandėme padaryti dar kartą, kitas žmogus, reakcija ta pati. Mums su žmona – išimtis, galime laisvai vaikščioti, jokios reakcijos. Draugams ši taisyklė negalioja. Vos tik pabando paėjėti į šalį, tuoj ataka – grįžk į vietą. O jei bando išsiskirstyti visi, tada suka ratus apie visą žmonių būrelį ir ,,spaudžia„ juos į krūvą lodama ir artėdama prie jų. Pabandėme dar kartą tai padaryti kieme su kitu žmonių kolektyvu - rezultatas tas pats. Svetimoje vietoje, šiam darbui atlikti reikalinga komanda. 

Supratome, kad atgimsta prigimtiniai gamtos duoti instinktai, juk ne veltui ši veislė ,,nešioja“ aviganių vardą. O, jei pridėti dar ir mokymą, gaunasi puikiai suderintas aviganio darbas.

INASSY ,,DAINININKĖ„

Juo daugiau bendrauji su savo augintiniu, tuo daugiau randi jame naujo, kartais nepakartojamo ir ko neturi kiti buvę ar esantys veislyno šunys.

,,Gražiausiu balsu“ iš mano augintų šunų pasižymi Šveicarų Baltoji aviganė Inassy. Rodos reikia nedaug - išvesti iš  kantrybės  ir klausykis jos dainų. Paprastai tai pasiekiu ją gėdindamas. Iš pradžių pasijaučia nemaloniai, bet įkyriau papokštavus, pradeda taip graudžiai reikšti garsus, kad net ir pačiam suspaudžia širdį. Prieš tai visada pasakau: ,,Na, pasiguoskime vienas kitam“.  Aišku ilgai neleidžiu jai ,,guostis“, turiu tam saiką, bet, užėjus norui, kartais ,,pagroju“ jai ant nervų. Man atrodo, kad ji tai supranta, nes jau labai greitai  atslūgsta  ir toliau bendraujame be jokių išskirtinių emocijų. Išlieka paklusni, puikiai valdoma. Kai šalia būna stebėtoja - žmona, ji, lyg daugiau norėdama jai pasiguosti, išraiškingiau ir garsiau parodo savo balsą. Na, suprantu – moteris moterį visada geriau supras.

Tikrai gražu, kad bendraujant augintiniai palieka nepamirštamus prisiminimus.

INASSY - NUOSTABI SARGĖ -,,PRANEŠĖJA" IR ,,PARODYTOJA"

Stebėdamas ir aprašydamas Šveicarų Baltųjų aviganių prigimtinius charakterio bruožus negali neišskirti  reikšmingos savybės - jos atsakingumo ir įsimintino darbinio bruožo rūpestingai ir iki galo atlikti pareigą, saugoti teritoriją ir šeimos narį, laiku pranešti, įsiminti pašaliečių būvimo vietą, parodyti ją šeimininkui.

Gal čia ir ne išdaiga, bet įsimintina ir reikšminga. Daugiau tiktų man, nes puikiai orientuojuosi pats, kada kažkur arti mūsų teritorijos yra pašalietis, o jei nori įsitikinti ar tiesa, išeik ir Inassy tau parodys. Kada rašiau savo stebėjimus apie Šveicarus, pažymėjau, kad tai daro praėjus daugiau nei dviems valandoms, bet klydau. Pasirodo, laikas neturi reikšmės. Pašaliečio buvimo vietą parodo ir po daugiau valandų. Nakties metu, kol yra žmogus arti teritorijos, kas kart sulojimu vis ,,gauni' informaciją.

Na, o ,,pusiau" išdaiga būtų tokia. Kartą nakties metu sulojo  mano pranešėja, sunerimo ir kiti augintiniai. Supratau, kad netoli kažkas yra. Gal ir būtų nieko, bet dar kartą gavau Inassy pranešimą. Na, galvoju, patikrinsiu, kas ten. Inassy buvo palaida kieme. Pasitikusi mane išėjusį iš namo ir sulojusi, nubėgo kaimynės sodo link, parodydama, kad kažkas jame yra. Tai supratęs, pasikviečiau ir pro vartus išleidau, daviau komandą, kad ieškotų. Mano palydovė dideliu greičiu ,,šovė" link kaimynų sodo, aš paskui. Nespėjus man pribėgti išgirdau kaip pašaliečiai prašo, kad pasiimčiau savo šunį. Sudrausminau savo sargę, liepiau saugoti, vyrams pasakiau, kad pabūtų ir nebandytų nueiti , nors ir galimybės nebūtų, nes tai neleistų padaryti mano palydovė Inassy.  Vyrai paklausė.  Apžiūrėjau kaimynų sodo namelį ir nieko įtartino neradęs, paprašiau, kad jie susirinktų savo vaišių likučius ir pakeistų savo         ,,dislokacijos" vietą. Vyrai, pagyrę mano pagalbininkę, nukeliavo. Man liko padėkoti savo ištikimam draugui ir grįžti namo. O kaip gali būti abejingas tokiam ištikimam ir savo darbą atliekančiam mažajam draugui.

INASSY ,,NEPAPERKAMOJI"

Puikiai sugyvename su sodo kaimyne, kuri vasarą praleidžia jame. Ją ,,teigiamai" vertina ir mano veislyno šunys. Nors ji mums nematant gražiu žodžiu ir maistu ,,papataikauja' jiems. Kiti nieko prieš, mums nematant,  pasigardžiuoja duotu kąsneliu, tačiau Inassy tuo nepapirksi. Neima nei iš rankų, nei numesto gardumėlio. Visi šunys lojimu perspėja, kada ji atsikėlusi ryte išeina į kiemą, kada pas ją apsilanko svečiai.

Turime vartelius, kur galime tiesiai apsilankyti vieni pas kitus, kad nereiktų apeiti visos gatvės. Tuo pasinaudojame bendraudami. Inassy, kad ir labai gerbia ir pasitiki kaimyne (ji prižiūri šunis, kada ilgesniam laikui išvykstame), tačiau į mūsų kiemą įeiti pro šiuos vartelius negali, nes Inassy jos neįleidžia. Pasitinka lodama, o norint juos atidaryti, priartėja prie pat ir ,,griežtai" (urgzdama, o po to lodama) nepalieka šios vietos tol, kol neprieina žmona ar aš jos pasitikti. Nuėjus jai, jeigu neateiname pasitikti, nurimsta. Nepaperkama nei švelniu kalbinimu, nei bandymu duoti skanėstą (išbandėme). O, kai esame šalia ir pabando ,,papirkti" duodama skanėstą, atsaką gauna suurzgimą ar sulojimą. Tai reiškia, aš nepaperkama. Taip elgiasi visur.

Džiugu, kada šalia tavęs patikimas ir nepaperkamas, pasitikintis  palydovas.

INASSY  ,,BUDĖTOJA '

Dar vieną darbinį bruožą turi mano šveicarė Inassy.
Stengiuosi, kad mano šunys gautų kuo daugiau darbo, todėl vieni sode budi naktį, kiti - dieną. Kartais tai daro po du abiejuose soduose, kartais atskirai po vieną kiekviename sode. Šį darbą atlieka visi veislyno šunys puikiai. Žinoma, ir mano tikslas kuo daugiau ,,apkrauti" juos, juolab, kad tai reikalinga šių veislių šunims. Turime ir savo darbo grafiką. Aišku jis keičiasi, nes būna sukergtų ar šuniukus turinčių kalių.

Kai Inassy budi dienos metu, pastebėjome ,kaip kruopščiai ir atsakingai atlieka savo pareigą. Atvažiavus kaimynams, kartais vieniems ar su draugais į sodą, ji išsirenka  vietą ir pastoviai stebi atvažiavusius. Net gražu matyti, kaip ji protingai susiranda vietą, kad gerai būtų matomi žmonės, jų judėjimas. Ji turi viską matyti ką daro kaimynai, o svarbiausia, kad po savo sodą gali vaikščioti laisvai. Priartėjus  prie jos saugomos teritorijos - mūsų sodo ir, likus keliems metrams iki tvoros, bus perspėti sulojimu ir artės prie žmogaus vis stipriau lodama. Atėjus mums, nurimsta, bendraujant su kaimynu būna šalia, niekur nenubėga. Išimtis, jei dar kas atvyksta. Tada savo postą palieka pasitikdama svečią lodama, o mums jį pasitikus, grįžta atgal į stebėjimo vietą. Ir toliau tęsia savo darbą. Gali būti palaidi sode ir kiti šunys, bet ji visą laiką stebės ir ,,pranešinės' apie kaimynus. Matydami  kaip rūpestingai ji atlieka savo pareigą, gal ir ne visada to reikia, nedraudžiame. Kada mūsų nebūna namuose, ji elgiasi taip pat. Ir kaimynai vertina jos nepriekaištingą darbą, su pasigėrėjimu pasidžiaugiame kartu.

Tokia mūsų Šveicarų Baltoji aviganė Inassy Donnevara, kurią mes vadiname Nasiuku.

Kinologas Kęstas Petrauskas

Iš prisiminimų "Netikėta pagalba" 2008-04

Apie vidurdienį prie sodo namelio vartų privažiavo lengvoji mašina. Išlipę keturi jaunuoliai nieko nepaaiškinę liepė, kad atiduočiau jų ilgaplaukį vokiečių aviganį.

Paprašiau, kad paaiškintų, kas jiems atsitiko, kodėl toks kategoriškas ir pasitikintis jų reikalavimas. Aišku, jaunuoliai 'energingi', 'garsiakalbiai', nenorintys paaiškinti priežasties. Paprašiau, kad nurimtų, o tik tada įleisiu į sodą ir parodysiu, kad pas mane svetimų šunų nėra. O juo labiau jų.

Taip 'audringai' mums bekalbant, staiga atsirado mano Šveicarų baltoji aviganė INASSY Donnevara. Ji buvo gretimame sode, mūsų ji nematė , nes užstojo pastatai, o galėjo tik girdėti mūsų 'pokalbį'. Turime du sodus, viename gyvename, kitame yra voljerai ir juose mano augintiniai. Tuo metu Inassy buvo dirbtuvėlėse, kur aš prieš tai darbavausi. Abu sodai aptverti tvora. Atstumas pokalbio metu buvo virš 40 metrų.

Pasirodo, mano augintinė iššoko pro langą, peršoko tvorą, apibėgo du sodus (apie 60 metrų) ir ryžtingai atskubėjo man į pagalbą. Nors iki šio atvejo nė vienas mano šuo nėra peršokęs sodo tvoros.

Aišku, netikėtas Inassy pasirodymas greitai atvykėlius nuramino. Jos atakos neleido mano pokalbininkams net pajudėti. Nuraminau šunį. Vaikinams parodžiau savo šunis, kad įsitikintų, jog jų ieškomo šuns pas mane nėra.

Mano nuostabai, atvykėliai už savo poelgį atsiprašė ir išvažiavo.

Dar kartą įsitikinau, koks nuostabus mūsų mažasis draugas - šuo. Juk man joks pavojus negrėsė, tačiau ji šią situaciją įvertino savaip su savo išmintim, parodydama pačius kilniausius savo prigimties charakterio bruožus.

Šioje situacijoje aš aiškiai įsitikinau, kad Šveicarų baltieji aviganiai, visu pirma, nuovokūs. Šiuo atveju, motyvacija, pagalba žmogui. Antra, priimtas teisingas sprendimas. Iššokta pro langą iš dirbtuvėlių, peršokta tvora, teisingai pasirinktas artimiausias  apibėgimo maršrutas. Ir galų gale gynyba - neleidimas pajudėti neprašytiems svečiams.

Tokios netikėtos pamokėlės - įvykiai parodo mūsų augintinių ištikimybę, tarnybą žmogui, atsidavimą mums, o prireikus ir pagalbą mums.

Kaip jų nevertinti ar negerbti?

 

Kinologas Kęstas Petrauskas

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos