Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Mano šunų išdaigos - Faiggos išdaigos

 

MANO ŠUNŲ IŠDAIGOS – FAIGGOS IŠDAIGOS

FAIGGA - "JUODOJI MAMA”

"Juodoji" turiu omenyje, kad ji yra Rytų Europos aviganė ir juodos spalvos kailio. O mama, kad įsigijus šveicarų baltajį aviganį Konaną Vejuonos šerkšnas, ji tapo  auklėtoja, nes  mažasis nuo pirmos atvykimo dienos į mūsų namus buvo apgyvendintas kartu su ja viename voljere. Jos vardas Faigga iš Gargždų, tai jau trečios kartos, išvestos mano veislyne, augintinė.

Nuo pirmos dienos užsimezgė puiki tarp jų draugystė. Suprasdama, kad jai tenka atsakomybė už mažaji, iš karto ėmėsi iniciatyvos prižiūrėdama ir auklėdama jį. Stebėjau, kaip ji žaidžia su šveicariuku, kaip moko jį šuniškų atakos ir ginybos pratimų, kaip vilioja žaisti, atnešti daiktus, kaip apriboja ir stebi draugystę su kitais veislyno šunimis, tiesiog žaviesi jos išmintimi, mokėjimu bendrauti. O pati tėra turėjusi tik vieną vadą, bet motiniška patirtis gana turtinga ir išraiški. Išvažiavome dviem dienom į šunų parodą į Ukmergę, kaip visada priežiūrą patikėjome sodo kaimynei. Grįžus kaimynė papasakojo,  kada šerdavo mažajį, Faigga ją leisdavo įeiti į voljerą padėti dubenį su maistu, bet kol ėsdavo jis, įėjimą ,,užblokuodavo” savo kūnu ir įeiti į voljerą neleisdavo tol kol jos auklėtinis ramiai tuštindavo maistą. Baigus jam ėsti ir išėjus iš voljero, leisdavo įeiti paimti inda, o toliau nosies stumimu buvo ,,išprašoma”  iš sodo ir taip palydima iki vartelių. O liepus jai eiti į voljerą- atsakas buvo suurzgimas ir komandos nevykdymas. Todėl jie tą laiką praleido sodo kieme. Įeiti į sodą galima tik , kada nešamas maistas su dubenėliu, be jo įėjimas uždraustas- urzgia ir neleidžia įeiti. O kada norėjo įeiti ir paimti iš šaldiklių mėsos, kuri randasi namelio rūsyje, įėjimą vėl užstojo kūnu  ir griežtai urgzdama neįleido į jį , todėl teko šėrimą organizuoti sausu pašaru. Aišku, kaimynė patyrė netikėtą pasipriešinimą, ko anksčiau to nebūdavo, kada išvykdavome ir ilgesniam laikui.

Aš supratau, kad su kokią atsakomybe mano rytietė vykdė auklėtojos pareigą. Baltuko apsaugą ir priežiūrą organizavo be priekaištų. Turiu kuo pasitikėti.

FAIGGA - "GUDRUOLĖ"

Ir vėl apie Faiggą. ,,Pokštas” gana paprastas. Būdama pastabi ir labai nuovoki sugeba įveikti gana sudėtingas kliūtis.

O būna taip. Jokios kliūtys jos nesustabdo. Gana sudėtinga jai būna, kada tenka įveikti voljero užraktą, dviejų sodų vartelių užraktus ir pasiekti ,,laisvę”. Laisvė – tai pasivyti gentainius, kurie tuo metu yra išvedami pasivaikščioti ar treniruoti, mokinti į mišką ar aikštelę. Toks netikėtas jos pasirodymas tankiai papildo ir taip gausų išvestą kolektyvą. Priklausomai nuo darbo pobūdžio su manim būna nuo vieno iki keturių palydovų. Aišku, kada sustiprini užraktus, ji jų neiveikia. Stebėjau, kaip ji sugeba ,,pašalinti” juos. Ogi labai paprastai- kojų ir nosies pagalba. Kai kada pagalbininkas būna šalia esantis gentainis. Duetas dirba darniai, suprasdamas vienas kitą, tai ir kliūtis būna bejėgė pasipriešinti. Ji būna tame voljere, kur viena sklendė fiksuoja dvejus vartelius.   Dauguma  šunų yra labai pastabūs- įsidėmi mūsų judesius, kuriuos mes atliekame, kada juos išleidžiame iš voljero ir juos ,,dubliuoja”, o be to, mes paliekame ant jų savo kvapą, todėl nuovokos užtenka ,,pastumdyti” tą kliūtį, o juo labiau, kada didelis laisvės troškimas, o dar, jei pavyko pirmą kartą- pavyks ir sekantį.

Manęs tai nežeidžia, todėl į tokius išradingus pokštus  žiūriu su pasigėrėjimu ir vertinu, kaip puikią nuovoką ir ieškojimą kuo arčiau būti su šeimininku ir savo draugais. O šį išradingumą pašalinti labai paprasta- sklendę galima užfiksuoti taip, kad ji nepajėgs atidaryti. Tik nereikia pamiršti. Žinoti, kad mano ,,gudruolė” labai pastabi ir man tokių ,,klaidų” neatleis.

FAIGGA- "PATIKRINTOJA"

Tikrai rūpestinga ta mano rytietė Faigga. Jau senokai ji gyvena atskirai nuo savo auklėtinio šveicariuko Konano, kitame voljere. Tačiau auklėtojos funkcijas atlieka iki šiol.

Konanui jau virš šešių mėnesių.  Mažylis jau antras mėnuo, kaip ruošiamas žmogaus paieškai ir pėdsekystei. Mano veislyne visi šunys praeina šį ruošimą, o į vieną įdedu daugiau triuso, kad galėčiau pasinaudoti reikiamu atveju. Šiuo metu mano pagalbininkė šiame darbe yra Neggi iš Gargždų. Jai jau beveik šeši metai, todėl reikia pasiruošti pamainą. Tikiuosi, kad ją pakeis Konanas, nes tam daviniai yra.

Kadangi gyvename prie pat miško ir kasdien po kelis kartus mano augintiniai yra išvedami į jį, tai ir trasą pėdsakai daugiausia ,,klojame” jame. Pradiniam ruošimui naudodavau, kaip ir reikia šiam amžiui, maistą.Aišku,  mažasis jį surinkdavo ne visą. Kada išvesdavau kitus šunis pasivaikščioti,  jo auklėtoja Faigga, tiesiog praeidavo dali trasos ir jau ,,liekanų” nelikdavo. O, jei nesustabdydavau, tai grįždavo patikrinusi visą ruožą. Ir dabar ( nors jau nebenaudoju maistą), kada  pėdsaką ,,pakloja” ir kiti žmonės, tik papuolus į ta vietovę, ir, praėjus gana ilgam laikui , vistiek negali būti rami- turi prabėgti savo auklėtinio praeitu keliu ir patikrinti ar daug padarė ,, klaidų” jis eidamas žmogaus pėdsaku. Aišku, jei daryti tai nėra sunku, nes lieka Konano kvapas, mano ir palikto ruošiančio pėdsaką žmogaus. Ir, žinoma, išliko noras tame pėdsake rasti maisto. Nors jo jau seniai nėra, tačiau ji puikiai eina pėdsako trasa, aišku, jai grįžus, paskatinu. Matomai, taip primena jai vaikystę, kada ji pati, eidama pėdsaku taip pat mėgaudavosi šiuo darbu, o aš, juokais vertinu, kaip savo auklėtinio atlikto darbo patikrinimu. Įdomu, ar tai ilgai tęsis? Ir  džiaugiuosi, kad ji ,,susikuria” sau darbą ir jį atlieka be priekaištų. Stebėjau, kaip paleidus abu , mažasis, sekdamas paskui savo vyresne drauge, taip pat uostydamas prabėga visą pėdsako trasą. Darni draugystė tęsiasi toliau. Stebi ir džiaugiesi tuo.

FAIGGA - "TRENERĖ"

Dar vieną gerą savybę turi mano veislyno augintinė Faigga. Pasirodo, kad ji puiki trenerė, sugebanti savo patirtį perteikti  mokiniui šveicarų baltajam aviganiui Konanui.

Šunys mėgsta šėlti, bet jame būna ir pamokančių momentų, kada jie atlieka veiksmus, turinčius turinį. Taip ir Faigga, žaisdama su savo mokiniu Konanu atlieka tokius ,,imtynių” veiksmus, net ir su ,,metimais”, kad žiauru net žiūrėti. Bet tai jiems priimtina, kaip žaidimo veiklos elementas, be skausmo išraiškos, o svarbiausia, kad po kurių ,,trenerės” atakų, jis pats tai atkartoja, o mokytoja gana išraiškingai ir sulėtintai atlieka pratimą, nesipriešindama jam, tiesiog matosi, kaip pamokymas. Į mokamąją ,,kovą” įeina ir smūgiai korpusu, pašokimai, pastumimai priekinėmis galūnėmis, išsisukinėjimai ir išvengimas susidūrimo smūgių, fintai  (apgaulingi judesiai), išlaikymai su įkandimu į ,,jautrias” vietas, išsisukimai iš įvairių kūno padėčių ir kitas kovos arsenalas, tiktis, sėlinimas, pasislėpimas, pabėgimas,,,apsimetinėjimas” (vaidyba),  kurį lydi abipusiai veiksmai ir niekada nebūna isižeidimo (pykčio). Kova nutraukiama vienam iš dalyvių nustojus priešintis. Tikrai įdomios žaidimo kovos: turtingos ir pamokančios, kurių stebėti nenusibosta žiūrint ir ilgesnį laiką. Ją nutraukti (bandžiau) taip pat nesudėtinga, ištari vieną iš kovotojų vardą ir draudžiamą komandą ir ,,gongas”- kova baigta. Kiti šunys žaidimo metu netrukdo jiems žaisti, tiesiog nekreipia dėmesio ir užsiima savais reikalais. Būna, kada kovoja vienas prieš du ir čia jaučiasi kovos darna, susiklausymas. Žaisti gali voljere, kieme, išvedus pasivaikščioti. Faigga yra kantri ir savo mokinio išdaigas visada priima noriai, žaidžia tiek, kiek pageidauja mažasis.

Na, o kaip mažasis mokinys Konanas atsidėkoja savo ,,juodajai mamai”- trenerei? Labai paprastai- ,,pabučiuodamas” (palaižydamas nasrus) ją. Tai daro, kaip taisyklė rytais, kada pirmą kartą išvedami pasivaikščioti, visada pirmoje eilėje pribėga prie jos, ir, retsykiais taip pat bėgiodamas lauke, nepamiršdamas kol kas (jaunas) ir kitų. Jei kas ,,puola” jo trenerę, visada ateina į pagalbą ir padeda jai priešintis (žaisti) būdamas jos pusėje. Niekada nepastebėjau, kad būtų priešingai. Todėl ji turi patikimą pagalbininką, neveltui tam jį ir ruošia (moko). Žaidimų stebėjimas šunų draugystėje taip pat praturtina ir mano , kaip kinologo, žinias. Džiaugiuosi tai matydamas.

APIE FAIGGĄ IŠ GARGŽDŲ

Kuo ji išsisakiria iš kitų mano veislyno šunų? Ji dalyvavo mažiausiai parodų- tik šešiose. Iš jų penkiose tarptautinėse. Visose tapo nugalėtoja. Ją vertino vienas Lietuvos teisėjas- ekspertas, vienas iš Portugalijos ir keturi teisėjai- ekspertai iš Rusijos. Po jų įvertinimo ji tapo Lietuvos jaunimo čempione ir Lietuvos čempione. Tai mano veislyno šuo- savitas rekordininkas, įvykdęs šiuos titulus sudalyvavęs mažiausiai parodų, bei pirmoji rytietė įvertinta aukščiausiu tarptautiniu CACIB (kandidatė į tarptautinius grožio čempionus) apdovanojimu.  Todėl, nenorėdamas pažeisti šios  ,,garbės”, daugiau į parodas jos nestačiau, o, tai trečios kartos mano išvestas palikuonis. Turiu kuo didžiuotis.

Kinologas Kęstutis Petrauskas

 

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos