Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

PIRMIEJI ŽINGSNIAI ĮSIGIJUS MAŽAJĮ DRAUGĄ

 

 

,,Sukaupiau“ klausimų, kuriuos užduoda prieš atvažiuojant ar atvykę pasiimti šuniuko naujieji šeimininkai, Tai daugiausia užduodami besikartojantys klausimai.

 

KAIP PASIRUOŠTI VAŽIUOJANT PASIIMTI NAUJO GYVENTOJO?

Visų pirma turi būti jam paruošta gyvenimui vieta. Antra, geriau kada važiuoja du asmenys, vienas užsiims šuniuko priežiūra, kitas atliks vairuotojo darbą. Atsargai pasiimkite dėžutę augintiniui vežti, skudurėlių, jei augintinis atpiltų maistą, didesnį paklotą, jei bus paguldomas mašinoje. Mes tuo pasirūpiname, tikėdamiesi, kad atvažiuojantis gali pamiršti. Be to įduodame audinio su mamos (lizdo) kvapu.  Pergalvokite ir ,,atsivežkite“ kuo didesnį kiekį klausimų, atsakymai suteiks jums pasitikėjimą, papildys ir primins turimas žinias.

 

Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ BŪNANT PAS VEISĖJĄ?

Privalu matyti, kaip laikomas mažylis, kokiomis sąlygomis, kaip atrodo kiti lizdo nariai, koks mamos elgesys, jei yra ir tėvas- taip pat, jei išmanote, patikrinkite jo psichikos elgesio išraiškas (tam reikalingos specialios žinios), bet jei jos neatitiks šuniuko amžiaus tarpsniui ir jūs vertinsite jį klaidingai, geras veisėjas jus pataisys ir paaiškins šuniuko veiksmus, kodėl jis taip elgiasi. Su veisėju galite pasidalinti ir sava patirtimi, taip pat jis jas įvertins, liks ramesnis, kad jo mažasis važiuoja į tikrus namus.

 

KAS BŪTINA TURĖTI ŠUNIUKUI PASIIMANT IŠ VEISLYNO?

Jis privalo būti paskiepytas pagal amžių, su įvesta atpažinimo mikro schema (čipuotas), turėti europinį skiepų pasą ir kilmės dokumentus.

 

KELIONĖ IR PASEKMĖS JOJE

Kadangi šuniukas turi dar mažą gyvenimo patirtį ir yra nepratęs važiavimui mašina, gali atpilti maistą (atvemti). Tai natūralus veiksnys, kuris prapuola vėliau pripratinant tankiau važinėjant. Jį veikia mašinoje esantys kvapai, vertikalūs ir horizontalūs svyravimai, uždara mašinos aplinka, savitas stresas. Pradėjus jam seilintis, sustojama, duodama jam ,,atsipūsti“, taip nutolinsite ar išvengsite to. Šuniukas prieš kelionę nešeriamas 5-6 valandas, bet ne visada pavyksta tai išvengti.

 

PIRMOSIOS VALANDOS NAUJUOSE NAMUOSE

Naujuose namuose pirmomis valandomis šuniukui reikia leisti savarankiškai susipažinti su nauja aplinka: tegu jis apsiuostinėja, apvaikšto, išgirsta naujus garsus. Reaguos jis į tai atsargiai ir atsakingai, todėl neskubinkite jo, pabūkite šalia, nelieskite jo, neskubėkite greitinti įvykių. Galite švelniai pakalbinti- įduosite pasitikėjimą. Kada apsipras, pašerkite toje vietoje, kur bus šeriamas nuolat. Geriau, kad duotumėte tą maistą,  kuriuo jis buvo šeriamas veislyne ir mažesne šėrimo norma. Nepergyvenkite, jei viduriukai truputį bus ,,ne tokie“. Tai naujos aplinkos ir važiavimo pasekmės. Po kurio laiko viskas susitvarkys.

 

KAIP ,,NUKRAUTI“ STRESĄ?

Jau minėjau. Visų pirma leisti jam savarankiškai susipažinti su nauja aplinka. Nedaryti į jį staigių judesių, geriau, kad jis pats prieina apuosto. Pasitikti jį be staigių judesiu kalbant, ir , jei norėsite paliesti, tai rankos judesys turi būti atliekamas ramiai ir tiesiant ją iš lengvo žemiau jo akių lygio ir geriau, kad joje būtų skanėstas- tai mažam gėrio ir pasitikėjimo išraiška. Tai jis įvertins, kaip draugiškumą.

 

KAIP MAITINTI?

Geriausia, kada gauni to maisto, kuriuo mažasis buvo maitinamas būnant su mama. Tai padės priprantant prie naujos aplinkos, šeimininkui pasiruošti pereiti prie kito maisto (jei nėra sąlygų organizuoti ankstesnį šėrimą). Tankiai pasakau, kad šuns teisingas šėrimas yra savitas menas nuo kurio priklauso mūsų palydovo augimas, tolimesnis vystimasis ir netgi psichinės ir darbinės jo savybės. Na, o svarbiausia taisyklė tai NEPERŠERTI. Primenu, kaip tai kontroliuoti.

 

KOKS TURI BŪTI DIENOS REŽIMAS?

Čia taisyklės nėra. Kiekvienas augintojas jį organizuoja pagal savo gyvenimo dienotvarkę. Aišku, atsiradus naujam gyventojui, jis pasikeičia, bet prisilaikome reikalavimų, kad šuo tarnauja mums, bet ne mes jam, tačiau bendri reikalavimai auginant gyvūną išlieka būtinai. Šėrimo rėžimas taip pat sudaromas pagal save nepamirštant reikalavimų kurie būtini augančiam šuniukui.

 

KAS SUNKIAUSIA PIRMOSIOMIS DIENOMIS?

Aišku, rūpestis naujuoju gyventoju lydės visą gyvenimą. Iš pradžių jis bus ryškus, kuris vėliau tampa įprastu ir pamirštame tuos pirminius vargus. Juk pirmosiomis dienomis ir mūsų naujokas gali ,,triukšmauti“. Palikęs savo lizdo artimuosius turi pereiti į savarankišką gyvenimą, o jis jam nėra toks lengvas, todėl, mes žmonės, turime tai suprasti jį įvertinti ir kilniai išlaikyti šį pirmą ,,egzaminą“. Jis tikrai nėra sunkus, kurį vėliau prisimename, kaip augintinio pirmą žingsnį į naujus namus, o kartais (tankiai) jis būna tylus be mažojo ryškių emocijų. Tai lems į kokią aplinką šeimoje papuls mažasis. Jei yra daugiau augintinių, kur bus laikomas, kokiomis sąlygomis ir kita, lems ir jo elgesį pirmomis dienomis. Džiaugiuosi ir vertinu savo bendraminčius, kurie įsigiję iš mano veislyno mažuosius draugus nepriekaištingai įvertina elgesį savo naujo gyventojo, kurie labai svarbūs mūsų mažajam bičiuliui.

 

 AR GALIMA ŠUNIUKĄ TIK PARSIVEŽUS LAIKYTI LAUKE VOLJERE?

Jei tinkamai įrengtas voljeras ir būda, normalios gamtinės sąlygos, taip. Mano veislyno šuniukai tam ruošiami nuo gimimo ir nepriklausomai nuo metų laiko. Tačiau naujas šeimininkas, pamatęs (tai darau visada) kokiomis sąlygomis auginamas mažasis, pats turi priimti sprendimą. Lieku dėkingas iš mano veislyno įsigijusiems šuniukus šeimininkams, kurie puikiai orientuojasi, vertina savo mažąjį šeimos narį, visada aptariame, kaip laikys jį pirmomis dienomis ir vykdo teisingai reikalavimus, kad nežaloti jo nuo pirmų dienų pradėjus gyventi naujuosiuose namuose. Aišku, kad mažajam įdomi nauja aplinka, garsai, iš kur ateina šeimininkas, kaip ,,ten“ jis gyvena, todėl neatimkime to jo smalsumo ir leiskime pabūti toje aplinkoje, kur  gyvenate, nors  laikinai įleiskite į namus. Kaip elgtis, rašiau prieš tai.

 

KAIP ELGTIS, KAD MAŽASIS MAŽIAU ,,VERKTŲ“?

Šią emociją šuniukai reiškia pirmosiomis dienomis naujoje vietoje. Aišku, tam reikia ,,atsilaikyti“. Greičiau nugalėsite šią laikiną ydą, jei verkimo momentu neisite prie jo. Išlaukite momento, kada jis nurims ir pažiūrėkite, kodėl jis nerimauja. Nerimauja ir tada, kai jaučia mus. Būname pastate už sienos, vaikštome, kalbame ir kita. Kad mažiau jis nerimautų: padėkite nakčiai šilto vandens pripildytą guminę šildyklę ar plastikinį indą, primins miegant broliukus ir sesutes, savo drabužį su kvapu, jaus jūsų artumą, nakčiai pašerkite stipresniu maistu, negarsiai įjunkite radiją, kad jaustu garsų artumą, prieš miegą pavedžiokite lauke, kad pajustų nuovargį. Jokiu būdų nenaudokite jokių raminančių vaistų. Visada žinokite, tai laikina ir jo pergyvenimai pasibaigs. Jokiu būdu nelepinkite: nenešiokite ant rankų, neleiskite, jei ateityje nenorėsite, kad jis būtų, į miegamąjį. Visada numatykite ,,žingsnį į priekį“, tai yra, kaip jam teks gyventi toliau, nes perauklėti yra daug sunkiau ir sudėtingiau, nei iš pradžių teisingai formuoti šuns elgesį.

 

AR BŪTINAS NAUJO GYVENTOJO BENDRAVIMAS SU KITAIS ŠEIMOS NARIAIS?

Tikrai taip. Tai būtina ir jam reikalinga, nes mes šuniukui savaip išskirtiniai nepastebimi mokytojai. Iš kiekvieno mūsų jis pasiima kažką naujo ir būtinai jam reikalingą. Mes gal ir nepastebime, bet bendravimu jį mokome, tobuliname jo elgesį, stipriname bendravimo ryšį. Žaisdami stipriname fiziškai. Šito meno pernešėjai yra vaikai, jų buvimas ir žaidimas su šuniuku būtinas, juk ir jis dar vaikas. Visų šeimos narių bendravimas būtinas, nes per juos jis suformuos savo pasaulėžiūrą į kiekvieną šeimos narį.

 

KAIP PRADĖTI MOKYTI?

Remsiuosi savo veislyno šuniukais. Maniškiai puikiai reaguoja į pasikvietimo komandą ,,ČIA“(rašiau, tą pradedame daryti maždaug nuo trijų savaičių pradėjus juos šerti). Todėl naujoje gyvenimo vietoje, apsipratus prie naujos aplinkos, kvieskime jį pas save. Pirminius įgūdžius jis įgavo lizde, tad ,,perkelkime“ juos į naujus namus. Tai pavyksta be išimties visiems (žinau, nes domiuosi). Ši būtina visam gyvenimui komanda turi ir didesnę esmę: tai pirminė bendravimo, žmogaus ir jo ryšio įtvirtinimo, santykių vertinimo, pasitikėjimo komanda. Taip prasideda pirmasis mokslas su mūsų veislyno mažaisiais. Kadangi šuniukas pripranta prie pastovių savo namų iki paskiepijus (3 mėnesių), praėjus (2-3 savaitėm), reikia jį socializuoti įvairiose vietovėse, vesti į šuniukų auklėjimo pamokėles, bendrauti su gentainiais ir kita. Apie tai yra kituose patarimuose.

 

AR BŪTINA ŠUNIUKĄ VADINTI VARDU ESANČIU KILMĖS DOKUMENTUOSE?

Nebūtina. Juk mes ir savo vaikus kartais vadiname  ne visada kaip yra pase, bet išreiškiame šiltesne, jiems labiau mielesne išraiška, kartais primenančią jų vaikystėje ištartus savo netiksliai pasakytus vardus (taip yra mūsų šeimoje). Aš, jei šuniuką užsako iš anksto, ir, dar dokumentai neatiduoti į Lietuvos kinologų draugiją per brūkšnelį prirašau norimą vardą. O šuniuką tikrai vadinti galima jums mielu vardu.

 

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos