Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

DARBINGUMO IR SAVARANKIŠKUMO UGDYMAS

 

Tai dvi neatskiriamos dalys ugdant savo palydovą. Darbingumas- savybė augintiniui atlikti tam tikrą užduotį ilgalaikio darbo metu (tarnybiniai ir medžiokliniai), nekeičiant darbo pobūdžio (davus komandą), siekiant galutinio rezultato (jis turi būti motyvuotas). Savarankiškumas- tiksliai augintiniui vykdyti gautą komandą,  nekreipiant dėmesio į pašalinius dirgiklius, siekiant įvykdyti motyvuotą užduotį. Tai trumpai. Rodos paprasta, bet kelias į tai yra  sudėtingas,  reikalaujantis žinių, ilgalaikio ir sistemingo darbo, įvertinant šuniuko (šuns) amžiaus tarpsnį, jo gabumus, sukauptą patirtį ir teisingai mokėjimą atlikti užduotį. Tai yra kryptingas darbas, atitinkantis tarnybai keliamus reikalavimus, todėl ir ruošimui metodikos skirsis. Šių savybių ugdymą paliesiu ne kaip ruošiama specialioms tarnyboms (atranką, testavimą, ruošimo metodikas, ir kitą), nes tai būtų labai platu ir nereikalinga paprastam mūsų gyvenimui. Bet šios savybės būtinos ir kasdieninėje žmogaus gyvenimo veikloje, nes šuo būdamas su mumis taip pat turi atlikti tam tikras mums reikalingas pareigas, pavyzdžiui, saugoti ir ginti teritoriją, namus ar būti teisingu ir pasitikinčiu mūsų palydovu, ir kita. O svarbiausia, įsigiję pagal paskirtį šunį, tobulindami jo prigimtį, tuo tenkinsime ir savo poreikius. Tad keletas minčių apie šių savybių formavimą kasdieninėje veikloje su savo palydovu.

   Dauguma tarnybinių (medžioklinių) veislių šunys pasižymi darbštumu, tačiau, kad išsiugdyti pagal paskirtį maksimaliai darbingą ir savarankišką sau palydovą, teks paplušėti. Reikės įžvelgti į savo bičiulio vidų, jį suprasti, savo darbu ir pagalba ,,pasukti“ ir nukreipti reikiamos tarnybos linkme.

  PASINAUDOKITE jo prigimtine savybe smalsumu, juk ne veltui mažasis visur ,,kaišioja“ savo jautriausią organą-nosį. Todėl nestabdykite jo , o leiskite laisvai tegu perima jam reikalingą informaciją savo išskirtiniu organu ir tol, kol jis skaitys tiek, kiek  jam reikia. Stebėkite, ar tikrai domisi uosle, o jei nori įjungti ir savo skonio receptorius (ėsti)- neleiskite ir sudrauskite. Toks leidimas galimas išėjus pasivaikščioti ir kol jis išsituštins. Laisvai klaidžioti daug neleiskite.

  PAGAL  šuniuko atliekamus veiksmus ištarkite ir komandas, kurios atitinka tuo momentu jo vykdomus veiksmus, judesius. Taip pratinate prie būsimų komandų (pradžioje jis jų dar gali ir nesuprasti). Pavyzdžiui. Bėgant į priekį, komanda ,,Pirmyn“, uostant- ,,Ieškok“ ,,Uostyk“, ar panašiai.

  DIDELIS menas teisingai organizuoti žaidimus su mažuoju, tam:

-žinoti pratimus, kuriuos pagal amžių jis gali atlikti,

-kad ir mažoje užduotyje turi būti darbo elemento dalis ir geriau, kad ji jau būtų surišta su norimos tarnybos saitu, vadovaujantis prigimtiniais instinktais,

-būtina taisyklė- nuo paprasto, link sudėtingesnio (pratimo), bet žengti toliau, tik gerai įsisavinus paprastą,

-visada žinoti, kad su šuniuku tik žaidimo būdu galima siekti darbštumo ir savarankiškumo,

-skatinti mažiausią jo iniciatyvą ir norą dirbti (žaisti),

-nepervarginti, jausti kiek galima su juo ,,išdykauti“, kontrolė- po duoto poilsio, stebėti jo norą žaisti ir savijautą, neleisti išvargti pratimo vykdymo metu,

-sekantį užsiėmimą geriausia pradėti nuo to pratimo, kurį atlikote prieš tai užsiėmime, jei atliko gerai- pasunkinkite užduotį,

-visada pratimą baikite aukščiausio noro mažojo vykdymo metu, kada pajutote, kad jau jam darysis nuobodu,

-pailsėti galima ir kaitaliojant pratimą su judesiais, su pratimais vietoje,

-jokiu būdu nenaudoti su mažu šuniuku prievartos, reikia sugebėti jį ,,išjudinti“ ir ,,uždegti“, o tam jis pasiduoda gana lengvai, vertinkite jį kaip asmenybę,

-visada analizuokite savo veiksmus, net judesius žaidimo metu, vertinant savo partnerį, raskite patogų ir suprantamą veiksmą jam, išnaudokite momentus,

-neskubėkite, išmokite protauti šuniškai ir , kada manęs, kaip mokytojo, paklausdavo, koks geriausias mokytojas, atsakydavau, kad vesdamas pamokas penktoje klasėje, turi būti penktokas, dvyliktoje- dvyliktokas, aišku, ne žiniomis, bet jų bendravimo ,,kailyje“ (žinių pateikimo lygyje). Taip ir čia.

-sugebėkite bendraudami su mažuoju draugu jausti gėrį ir jo pastangas, jomis džiaugtis, pasidalinti su savo palydovu. Tai jis labai vertina.

 -tikslas- ne kiek kartų atliko pratimą, bet kaip (teisingai ir su noru) jį įvykdė.

  PRATIMAI parenkami žaidimui daugiausia siekiant stiprinti du pagrindinius: grobio (kandimo) ir jo persekiojimo (vijimosi) instinktus. Per žaidimus šuniukas taip pat stiprėja ir fiziškai, įgauna pasitikėjimą savimi, artinamas abipusis bendravimo ir supratimo vienas kitą ryšys. O tai reikalinga abiems.

  NA, PAKLAUSITE, nuo kokio amžiaus reikia pradėti tai daryti?  Nustebsite- TIK ĮSIGIJUS sau draugą ir geriausia, kada jau lizde, būdamas veislyne, jis būtų gavęs pirmas pamokėles. Tik pratimų (žaidimų) lygis turi atitikti jo amžiaus tarpsniui. O pirmus savarankiškumo žingsnelius jis jau išbando pradėjęs išeidinėti nuo lizdo, žaisti su saviškiais lizde, esančiu inventoriumi ( pavyzdžiui-žaislais, kamuoliukais, pakabintu audiniu ir kita), ėsti iš dubenėlio, ir panašiai.

  PUIKU, kada dirbdamas su augintiniu turi motyvuotą tikslą, kryptingą sistemą, reikiamą žinių bagažą, kuri pagrista teisingu ir kantriu savalaikiu darbu. Tada ir rezultatai bus pasiekiami gana greitai ir tvirtai.

  ŽINOTI, kad žinios būtų ilgalaikės ir teisingos, būtinas kartojimas (tas būdinga ir mums). Negalimas  išmokimas visam gyvenimui. Tai turės įtakos įsisavinimo lygis, patirtis dirbant, situacijų pasikeitimas, fizinis pasiruošimas, net ir šuns amžius, krūvis dirbant, ir kita.

  TIK PER DARBŠTUMĄ IR SAVARANKIŠKUMĄ PASIEKIAMAS DARBINGAS IR TEISINGAI DARBĄ ATLIEKANTIS AUGINTINIS.

 

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos