Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

IŠ PRISIMINIMŲ - ,,BJANKA MEDŽIOTOJAS - UNIVERSALUS ŠUO“

Ji- bavarų pėdsekys. Paskirtis- ieškoti sužeistą, paliekantį kraujo pėdsaką (nebūtinai),  gyvūną. Tai konkrečios paskirties šuo ir daugiausia naudojamas šiam darbui medžioklėje kalnuotoje vietovėje. Pasižymintis ypatingu darbštumu, sumanumu, ištverme, puikia uosle, galintis sužeistų laukinių žvėrių pėdsaku eiti po gana ilgo jo palikimo laiko – paros ir daugiau. Išskirčiau ir dar savybę, kad būna gerame ryšyje su vedliu ir labai lengvai mokomas. Aišku, tai stiprūs veislės genetikoje ,,įprogramuotos“ šiai paskirčiai savybės.

 Nors esu tarnybinių šunų atstovas, bet gyvenimas padiktavo taip, kad įsigijau tuo metu dar nedaug bėgiojančių po miškus šios veislės atstovę. Priežastis paprasta- solidus amžius ir gana nelengva bėgioti parodose paskui vokiečių aviganius, galvoju, bus lengviau su ja toliau dalyvauti parodose, o patirtis ruošiant medžioklinius  šunis įvairioms medžioklės rūšims sukaupta nemaža, galvojau, pagyvensiu ramiau. Bet gavosi ne taip.

 Visų pirma pasigyriau draugams pasieniečiams, kad džiaugiuosi nauju šeimos nariu- bavarų pėdsekiu, kad dabar draugauju su juo, turiu mažą gražią palydovę ir pabandysiu ruošti paieškai. Mano nuostabai buvau stipriai įžeistas, kad šios veislės šunys visai netinka šioms tarnyboms. Tie žodžiai užgavo mano ,,ambicijas“. Gerbiu mūsų mažuosius draugus, žinau jų galimybes, todėl negaliu atleisi, kai juos nors truputį pažemina. Aišku, tą veislę man žinoma buvo tik tiek, kad draugams padėjau mokinti kraujosakai, ruošdavau trasas, konsultuodavau, susidariau puikią nuomonę apie šią veislę, todėl ir nesuabejojau, kad galima paruošti ir kitoms tarnyboms.

 Sudariau programą kelioms kryptims. Pirma- ruošiu paieškai, keisiu prigimtines savybes, antra- tikrinsiu, taip pat prigimtines savybes (be mokymo) kraujosakai. Ir, trečia, mokysiu tik šuniuko imliausiu amžiaus tarpsniu nuo 3 iki 6 mėnesių, o po to vertinsiu, kaip įgautos žinios reiškiasi pagal amžių.

 Šiandien galiu teigti, kad eksperimentas pavyko puikiai. Tikrai įsitikinau, kad mūsų mažasis draugas, kad ir išvestas tam tikrai paskirčiai atsiriboti vien ja negalima- jis gali daug daugiau.

  Pirmą savo užduotį vykdžiau gana geras tam turėdamas sąlygas, Statėme sode namelį, todėl ,,griuvėsių“ buvo pakankamai, kad galėčiau išnaudoti paieškai skirtus ruošinius (pinigus, cigaretes ir tam tikras medžiagas) jų radimui. Pasinaudodavau kaimyno sodo nameliu, savo ir jo mašina, šalia esančiu mišku, kitais sode statančiais ar ,,nebaigtais“ statyti nameliais, kur slėpdavau savo reikalingas paieškai medžiagas (mėginius), draugų transporto priemonėmis ir jais pačiais, kada jiems tekdavo pabūti ,,nusikaltėliais“. Žodžiu, šioje tarnyboje, galiu didžiuotis, pasiekėme puikius rezultatus. Mano palydovė puikiai pateisino mano viltis, darbą suprato mokant labai greitai ir jį atlikdavo be klaidų.

  Antroji užduotis buvo daug paprastesnė. Draugams ruošiau trasas sužeisto žvėries paieškai (kartu ir einant pėdsaku konsultuodavau juos) ir tuo pačiu pasinaudodavau savo seklės prigimtinių savybių atskleidimui, patikrinimui tą paruoštą trasą. Tik ilgindavau išėjimą savo palydovei į ją laiką. Išeidavome po ,,paklojimo“ visada virš paros, daugiausia- pusantros. Trasą apsunkindavau, pažymėdamas krauju medžio kamieną ar eglių šakas apie dviejų – dviejų su puse metrų aukštyje. Mano pėdsekė praeidavo trasą be klaidų parodydama ,,guolius“ (vietas, kurias pažymėdavome kaip žvėries ,,poilsio“ vietas, taip reikia pagal mokymo programą), ir, be klaidų- apsunkintas vietas kraujo pėdsakus.Ko ne visi jos bendražygiai sugebėdavo tai padaryti, nors pėdsakas jiems buvo daug ,,šviežesnis“. Puikus aplojimas vainikuodavo rodant pažymėtas vietas, bei radus ,, sužeistą“ žvėrį.

Aplojimo net nemokiau, tiesiog gavosi savaime. Matomai pasekmes  mokymo ieškant daiktą pagal jo kvapą.

  Trumpa apžvalga:

  MOKIAU TIK kol  Bjankai sukako šeši mėnesiai. Toliau tris mėnesius padariau pertrauką. Vėliau, tik savo malonumui ir mokymo pasekmių įsitikinimui (toks buvo ir tikslas) bei parodydamas jos darbą draugams, praeidavome trasas be klaidų. Kad ir gana sunkiomis sąlygomis ir tomis, kuriomis nebuvo mokyta, puikiai surasdavome mėginius (daiktus) su tam tikrais kvapais.

  TVIRTAI ESU įsitikinęs, kad panaudojus teisingą mokymo sistemą galima augintinį išmokyti jam artimų paskirčiai darbų. Šiuo atveju, suderinau prigimtinę savybę-ieškoti sužeisto žvėries (toji ir veislės paskirtis) tiesiog be specialaus mokymo, su paieškos tarnyba (tam tikrų medžiagų pagal jų kvapą suradimą). Šis mano eksperimentas pavyko išskirtinai gerai, kurį labai vertinu.

  STEBĖTINAS IR tvirtai išliekantys  darbo įgūdžiai: tiek išmokyti (daikto paieška pagal jo kvapą), tiek prigimtiniai (sužeisto žvėries paieška). Tuo įsitikinau dirbdamas ilgą laiką. Girdėjau, kad Latvijoje medžiotojai  bavarą jau naudoja kaip varovą (tai dar viena nauja šiai veislei darbo praktika). Žodžiu, bavaro pėdsekys tampa universaliu medžiokliniu šunimi, o ateityje gal ne tik.......

  MANO PALYDOVĖS-ieškotojos jau nebėra, tačiau širdyje paliktas bendravimo ir puikus jos  darbingumo antspaudas liko. Kada sutinku šios veisles šunis, visada man primena Bjanką Medžiotojas ir jaučiu didelę pagarbą šios veislės atstovams.

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos