Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

Iš prisiminimų: MAŽOJI GYNĖJA

 

Iš prisiminimų: MAŽOJI GYNĖJA

Gražių ir įsimintinų prisiminimų palieka mums mažieji mūsų draugai - šunys.

Tai vienas iš artimiausių įvykių, kaip vadinu ,,šviežių“ prisiminimų. Kad ir mažose gyvenimiškose situacijose būna nepamirštamų, ir įsimintinų detalių. Jomis mes tampame turtingesni, geriau suprantame savo nepakartojamus palydovus, džiaugiamės, gerbiame ir jaučiame neapsakomą šilumą jiems, nes tai jie daro iš savo širdies ir mums: neapsimesdami, nesuabejoję dėl gal ir jiems esančio pavojaus, bet vertindami jam didžiausią turtą- mus. Bet šis įvykis išskirtinis, kadangi palieką gražų prisiminimą, kad ir trumpame bendravime su žmogumi.

 Sulaukėme baltųjų šveicarų aviganių vados. Vieną vakarą pažiūrėti jų atvyko jauna vilniečių šeima - tėveliai su trimis vaikais. Savaitgalį atostogavo Palangoje, o grįžtant į namus užsuko pas mus su tikslu: daugiau susipažinti su veislyno mažaisiais, nes planuoja įsigyti šios veislės kalytę. Parodėme laikymo sąlygas voljere ir išleidome iš jo palakstyti po kiemą. Taip darome visada, kad būsimi savininkai susidarytų vaizdą apie mamą ir visą lizdą. Pagal šuniukų tuo metu rodomus veiksmus stengiuosi apibudinti ir jų vidų, kuris dar tik prasideda formuotis ir, žinoma, gyvenant kitoje aplinoje jis keisis. Būnant lauke viena kalytė laikėsi atokiau nuo atvykėlių. Paaiškinau, kodėl ji taip elgiasi.

Kadangi atvykėliai planuoja namuose auginti kalytę, tai į patalpą sukvietėme tik jas. Sėdint visiems prie stalo ir gurkšnojant arbatą, bei stebint ir džiaugiantis mažųjų (vaikų ir šuniukų) bendravimu: prie moters Margaritos priėjo kalytė Krrita ir nesitraukia nuo jos. Moteris džiaugsmingai paėmė ją ir pasidėjo ant savo ,,pilvuko“, kuriame jau ryškiai matyti greit į gyvenimą ateisiantis vaikutis. Kada pamačiau moters akyse žavintį spindesį ir pasigėrėjimą  bendraujant su mažaja keturkoja, ir kalytės ramumą, ir, net prisispaudimą prie moters - tiesiog neišlaikiau ir pasakiau, kad jūsų tokia abipusė šiluma ir gėrėjimą keliantis bendravimas, turi labai didelę įtaką ne tik jums, bet ir po širdimi esančiai gyvybei. Tai sunkiai aprašoma, pasididžiavimą  ir pirminį grožį kelianti situacija, kuri man liks ilgam.

 Atvykėliai pasakė, kad dar turi apsilankyti kitame veislyne ir tik tada praneš ar ims iš mūsų veislyno augintinę. Pasidžiaugėme šiltu bendravimu ir išlydėjome svečius į namus.

Sekančią dieną sužinojome, kad mūsų mažoji turės keliauti į tikrus namus  prie Vilniaus. Paklausiau, ar  ims tą kalytę, kurią buvo prisispaudusi prie krūtinės. Ir nors priminiau, kad ji buvo truputį atsargesnė ir kiek mažesnė nei kitos lizdo sesės: moteris net nesuabejojusi pasakė, kad tik ją. Nuėjau ir nuskanavau (jau buvo  šuniukai čipuoti) jos davinius ir skambindamas pranešiau, kad jos vardas Krrita ir mikroschemos numerį. Mano nuostabai, kada paklausiau, koks būsimos šeimininkės vardas: išgirdau atsakymą, kad Margarita. Na, ir sutapimas- vardų galūnės tokios pat. Pasidžiaugiau, kad ko tik tame mūsų gražiame gyvenime nebūna. Rodos smulkmena, bet įsimintina. O gražiausia, kad, kada antrą kartą apsilankė pas mus ir pasiūlius, kad gal labiau patinka kuri nors kita kalytė, nes dar buvo galimybė pasirinkti, bet moteris net nesuabejojo. Džiaugiausi  nuo pirmo susitikimo užmegstu jų draugystės ryšiu, kuriame jau nebebuvo nei kalytės atsargumo, nei ūgio skirtumo (per tą laiką ji išaugo). Ir, kadangi antro apsilankymo metu buvo jų šeimoje gyvenantis  samajedo veislės augintinis , pirmieji draugystės  žingsniai užmegsti jau buvo mažosios gimtinėje.

Na, ir svarbiausia, kad mažajai pirmą naktį naujuose namuose teko kartu išmiegoti su esančiu keturkoju šeimos nariu kartu ir įvertinti, taip puikiai užmegstą draugystę, tačiau, šeimininkės nuostabai, senasis šeimos narys prie jos prieiti arčiau kaip pusantro metrų nebuvo prileidžiamas. Šį dvigubai brangų turtą mažoji gina be gailesčio ir jokių nuolaidų. Tai štai kokią atsakomybę prisiėmė vos tik parą išgyvenusi ji naujuose namuose. Nuostabi prigimtinė savybė- vertinti ir būti atsakingai už savo brangią vaikučio besilaukiančią šeimininkę. Gražu, mažoji gynėja!

Kada paskambinau norėdamas sužinoti, kaip sekasi mažajai gyventojai naujuose namuose, nudžiugino žinia, kad jau keturiese: pasaulį išvydo berniukas, kuris lydimas  vežimėlyje vaikščiojant po pušyną, o šalia sargė, mažoji Krrita, kuri nė per žingsnį nepalieka šeimininkės su naujagimiu, o samajedui kol kas tenka laikytis jam skirto atstumo – atokiau, nes mažoji ginėja atlieka sargo pareigą ir neprileidžia prieiti prie vežimėlio ir šeimininkės. Tačiau draugystė tarp abieju baltųjų (kailio spalva) namuose yra puiki- gyvena kartu viename voljere labai draugiškai. Tačiau saugoti savo didžiausią turtą- šeimininkę ir naująjį šeimos narį, niekas neturi teisės: tik ji. Tai štai kokią atsakomybę prisiėmė mažoji baltoji šveicarų aviganė Krrita iš Gargždų vos tik atkeliavusi į savo tikruosius namus. Atsakingas elgesys.

Praeis kiek laiko ir baltakailiai keturkojai taps neišskiriami draugai, o mažajai Krritai iš Gargždų (Lunai) linkime kuo greičiau įsisavinti tikro tarnybinio šuns gyvenimo dėsnius, o tai nelengva mokykla, kurią ji turi kartu žengti su savo neišskiriama pagalbininke - šeimininke. Šio gėrio joms ir linkime.

FOTO- Lunos šeimininkės Margaritos,  poilsiaujant Palangoje.

 

 

 

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos