Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

IR VĖL LOJA …

Tikrai įdomų ir gana turiningą klausimą, švenčiant Garbingą (70 metų) jauniausios klasės draugės Dalios jubiliejų, uždavė klasiokas Edmundas Malūkas- populiarus, gerai žinomas rašytojas romanistas, kuris ir savo turtingoje literatūrinėje veikloje parodo savo meilę ir ištikimybę mažajam keturkojui. Klausimas paprastas:  -Kodėl ant manęs dažnai loja beveik visi sutikti šunys, o, rodos ant kitų žmonių -ne? Juokais atsakiau, kad tai reiškia dėmesį žymiam žmogui.

  Tačiau susimąsčiau: tikrai kodėl? Pasistengsiu ,, įsibrauti“ į kailiuotojo draugo vidų. Jau apie lojimą rašiau (,,Loja“) savo tinklalapyje, todėl dar papildysiu apie tai šiame straipsnelyje.

  Žinome, kad šuniui lojimą sukelia: išorinė aplinka (joje esantys judantys objektai, įvairūs garsai ir netikėtumai, svetimo žmogaus ar gyvūnų pasirodymas, šeimos narių sugrįžimas, ir kita) ir vidiniai dirgikliai ( stresas, nerimas, apribota laisvė, nepakankamas žmogaus dėmesys, kai kada skausmas, ir kita). Tai kaip gaunasi su tuo ,,nepagrįstu“ lojimu?

  Pirma, manau, kad čia dalyvauja rega ir šuniui ,,kažkas“ nepatinka mano gerbiamo klasioko judesiuose: gal ėjimo judesiai (maniera), kurie turi didelę įtaką mūsų palydovui, nes daugel atvejų jis apie mus sprendžia nuo kūno padėties, eisenos, rankų padėties ir judesių, net žvilgsnio (esant arti), kalbos manieros su gestika,  garsų (bėgant) kvėpavimą, priimamos jo elgesio atsako (pasisukimas kūnu į jį, ypatingai priekiu). Net judesių: kojų ,,vedimo“ einamu paviršiumi ir jų keliamu garsu, ėjimo judesių stiprumo ir greičio, mūsų kordinacijos, bei kita.

  Antra, šuo gali gauti nesuprantamą ar neaiškią informaciją garsų pavidalu (tonas, tembras, jų išraišką), kur lodamas nori išsiaiškinti jam nesuvokiamą reiškinį. Čia dalyvauja klausa.

  Trečia, nesąryšį, kaip jis supranta, tarp judesių ir garsų žmogaus atžvilgiu: jų naujumo, įvairumo, kur reikalingas laikas viską pasverti ir įvertinti.

  Ketvirta, žmogaus reakcijos: minčių, pradinio jo elgesio į  nepatinkamą šuns elgesį atsako, įtampos, laisvumo, momentinio bendravimo su juo ir kita.

  Na, ir penkta, neatmesčiau galimybės, kad kažko mes dar ne visai suprantame mūsų mažojo draugo jam norimoje vidinėje išraiškoje ką nors mums ,,pasakyti“: perspėti, prašyti pabendravimo, dėmesio jam, perspėti dėl jam nepriimtino ar nesuprantamo mūsų elgesio, ar dar ,,galas žino“ dėl ko. Nepamirškime, kad mūsų mintys ir judesiai yra bendravimo su šunimi būdas.

   Žinoma, kad tokioje situacijoje daug ką galima išsiaiškinti ir pačiam: ką ir patariau savo klasės draugui. Nes jo žinių bagažas apie šunis turtingas: yra veterinarijos gydytojas, labai teisingai parodė šuns gyvenimą savo kūryboje-reiškia žino: buvo medžiotojas, šunų teisėjas-ekspertas, nesiskiria su gamta- semiasi iš jos peno, o svarbiausia, labai brangina ir vertina mūsų neišskiriamą keturkojį draugą, pastoviai su juo bendrauja namuose, medžioklėje. Tai tikrai labai daug.

  O klasiokui Edmundui dėkingas, kad iškėlė šią problemą ir privertė plačiau pamastyti apie mūsų mažuosius draugus šunis. Daug jie parodo mums, bei daug pasako apie ką dar turime pagalvoti. O tai tikrai džiugu, reikalinga ir mums. Bet viena tikrai aišku, kad jis be priežasties nelos.

 

  P.S. Šis straipsnelis gali dėl šuns elgesio turėti netikslumų, nes tai mano nuomonė ir kartais ji gali ne visai atitikti tikrovės. Giliau įžvelgčiau į šią problemą, jei tuo metu būčiau šalia įvykio.

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos