Lietuviškai
Apie mus
Fotoalbumas
Parodos
Apie veisles
Patarimai
Draugai
Forumas
Kontaktai

VIENO KRAUJO TRIJŲ VEISLIŲ ŠUNYS

 

 

 

 

 

VIENO  KRAUJO TRIJŲ VEISLIŲ ŠUNYS

 

  Tai liečia vokiečių aviganius (VA), Rytų Europos aviganius (REA) ir baltuosius šveicarų aviganius (BŠA). Jie tikrai vieno kraujo, bet skirtingų veislių šunys. Iš vienos pusės paprasta ir aišku, kad suformuotos jos dėl tam tikrų anatomijos skirtumų vadovaujantis atrankos principu. Jei VA- bazinis šuo, tai REA ir BŠA yra jo vadinamos atmainos.

  Apie juos rašyti straipsnelį paskatino tai, kad skaitydamas literatūrą apie šias veisles, randu labai daug netikslumų, ypatingai apie REA. Šią veislę pažįstu daugiau nei šešiasdešimt metų, manau, kad turiu teisę išreikšti ir savo žinias, kurios  gal ir nebus šimtaprocentinės, net nesileisiu į įrodančias diskusijas, bet remsiuosi savo gyvenimo keliu surištu su šia veisle. Bendraujant su šunų augintojais, tenka atsakyti į įvairius klausimus, liečiančius šias veisles, todėl pasistengsiu remtis tomis žiniomis, kurios man tikrai žinomos iš praktinio gyvenimo nesiskiriant su šia veisle daugiau nei pusšimtis metų. Štai klausimai:

 

 KOKIA ŠIŲ VEISLIŲ KILMĖS PRADŽIA?

  Neabejotinai aišku, kad 1899 metai rugsėjo 20 diena, kada buvo pripažinta VA veislė. Steigiamajame SV (VA mėgėjų sąjungos) Vokietijoje pirmame suvažiavime pirmą kartą šios veislės įkūrėjai vokiečiai Artūro Majerio ir Makso fon Stefanico siūlimu  raštiškai buvo patvirtintas šios veislės standartas. Po to dar penkis kartus buvo papildomas. Galutinai pertvarkytas ir patvirtintas 1991 metais kovo 23 dieną, kuris galioja iki šių dienų. Šis standartas Nr.166/1991.08.30 įtrauktas FCI (Tarptautinė Kinologų Fedaracija) į veislių 1 grupę (aviganiai). Sudėtingesnį pripažinimą kaip atskiros veislės kelią praėjo atmainos BŠA ir REA.

                            A P I E     B A L T  Ą J Į    Š V E I C A R Ų    A V I G A N Į

 

KAIP ATSIRADO BŠA VEISLĖ?

  Skaitoma, pradininkas baltojo šveicarų aviganio buvo 1882  metais Honoveryje (Vokietija) parodoje išstatytas baltas aviganis Greiffas (gimęs 1879 metais).  Jis laikomas šios linijos pradininku. Nesigilinsiu smulkiai į istoriją. Priminsiu, kad dėl įvairių priežaščių Vokietijoje jos buvo atsisakyta ir ji išsilaikė dėka JAV ir ypatingai Kanados šios veislės mylėtojų. O į Europą grižo 1970 metais, kur šveicarai savo nuosekliu ir ryžtingu darbu pasiekė, kad ši veislė būtų pripažinta FCI. Gražinto į Europą pradininkas skaitomas BŠA Lobo (gimęs 1966 metais).

 

GIRDĖJAU, KAD BŠA VADINAMAS KELIAIS VARDAIS.

  Taip. Amerikos  žemyne jis vadinamas Amerikos-Kanados baltasis aviganis. Europoje- baltasis šveicarų aviganis. Tankiai išgirsite juos vadinant ir vokiečių baltasis aviganis.

  AR ŠI VEISLĖ PRIPAŽINTA FCI?

  Taip. Nuo 2002 metų buvo skaitoma sąlyginai (laikinai) pripažinta veisle, o nuo 2011 metų tapo pilnateise atskira veisle, kur buvo patvirtintas veislės standartas, FCI registracijos Nr.347. Yra pirmos grupės (aviganiai) sąraše.

 

KOKIO ŪGIO BŠA?

  Pagal veislės standartą patvirtintas: patinų ūgis nuo 60 iki 66 centimetrų, svoris- 30-40 kilogramų ribose, kalių- nuo 54 iki 61 centimetrų, svoris- 25-35 kilogramų ribose.

 

 AR TIESA, KAD GALI BŪTI ILGAPLAUKIAI?

  Taip. Būna ilgaplaukiai (ryškaus) ir, kaip aš vadinu- pusiau ilgo, kurie taip pat skaitomi ilgaplaukiais ir normalaus plauko. Visi parodose vertinami viename ringe. Veislės standartas tas pats. Tik skiriasi kailio plaukų sudėtis.

 

KAIP VERTINAMI PAGAL PLAUKO SUDĖTĮ?

  Tą darbą turi atlikti pats žmogus, kuris nori turėti šios veislės atstovą. Skonio reikalas, kokį turėti BŠA. Darbinėms savybėms skirtumo nėra. Įtaką turės kailio priežiūra.

 

KAIP VERTINATE ŠIĄ VEISLĘ?

  Išskirtinai: puiki universali darbinė- tarnybinė patikima visais atvejais veislė (daugiau apie ją rasite tinklalapyje www.aviganiai.lt). Jei norite plačiau susipažinti  su ja, galite paskaityti šiame tinklalapyje straipsnius, kuriuose mano stebėjimuose aprašyta vystymosi charakterio bruožai iki šešių mėnesių, praktinės- darbinės savybės ir bendri veislei bruožai. Manau, kad tai pakankamai užteks susidaryti vaizdą apie šią veislę. Straipsnių pavadinimai: skyrelis,,Apie veisles“. Skyrelyje ,,Patarimai“: mano šunų išdaigos- Inassy išdaigos“, iš prisiminimų-,,Netikėta pagalba“, ,,Tikrai įdomu“ ir kitur. Lietuvių kalba apie šią veislę literatūros kol kas nėra. Turiu knyga išleistą apie ją  Amerikoje. Tačiau taip pat galima pasinaudoti straipsniais, kurių galima rasti veislynuose, kurie pažymi apie BŠA, bei kituose pažintiniuose leidiniuose, nors kai kur trūksta tikslumo.

 

KADA BŠA ATSIRADO LIETUVOJE?

  Pirmąją šios veislės atstovę Inassy Donnevarą 2004 metais atsivežiau iš Čekijos į savo veislyną ,,Iš Gargždų“, kuri susilaukė keturių vadų. Ji pirmoji buvo įregistruota ir Lietuvos kinologų draugijoje (LKD). Tačiau, kiek žinau Vilniuje gal būt ir buvo baltasis vokiečių aviganis, bet jį vadino Amerikos- Kanados baltuoju aviganiu. Ar jis buvo su kilmės dokumentais ar ne- nežinau, nes LKD šių davinių nėra. Neteko jo matyti ir man.

 

AR KAILIS JAUTRUS NEŠVARUMAMS (IŠSITEPIMUI)?

  Tikrai, kad ne. Kaip ir daugel šviesiaplaukių šunų, jei išsitepimas drėgnas, užtenka išdžiūti, ir vėl jis tampa baltas.

 

AR SKIRIASI KAILIO PRIEŽIŪRA PALYGINUS SU KITAIS AVIGANIAIS?

  Ne. Tik normalaus plauko (tankiai vadinami trumpaplaukiais) du kart per metus šeriasi (kaip ir daugelis šunų), bet jų šėrimosi laikotarpis trumpesnis, ypač, kurie laikomi namų sąlygomis.

 

SKAITANT RANDU SUTRUMPINIMUS BŠA IR ŠBA, AR TAI TA PATI VEISLĖ?

  Taip. Nes pradžioje daugiau buvo sakoma šveicarų baltasis aviganis (ŠBA), kas yra ir mano straipsneliuose, bet teisingas veislės pavadinimas- baltasis šveicarų aviganis (BŠA).

 

AR GALI BŠA TURĖTI KITŲ KAILIO ATSPALVIŲ AR DĖMIŲ?

  Tikrai kad ne. Net gelsvas atspalvis ant galvos ir nugaros skaitomas kaip veislės trūkumas. Tačiau juodas pigmentas nosies, lūpų, akių vokų ir tamsesnės akys- privalumas.

 

GIRDĖJAU, KAD BALTA SPALVA KAI KURIOSE TARNYBOSE YRA VERTINAMA KAIP TRŪKUMAS?

  Taip, Jūs teisus. Tačiau kai kur gali turėti ir privalumą. Reikia atsižvelgti į aplinką, metų laikus ir tarnybos paskirtį. O kasdieniniame žmogaus gyvenime, priešingai, bus privalumas, nes jis greičiau bus pastebėtas, o kartais to tik ir reikia.

                          

                        

A P I E   R Y T Ų   E U R P O P O S   A V  I G A N Į

 

TRUMPAI APIE VEISLĖS  KILMĘ

  Iš Vokietijos pirmieji nedidelėmis grupėmis vokiečių aviganiai buvo pradedami įvežti į Rusiją nuo 1924 metų. Toliau įvežimas buvo papildomas naujais vokiečių aviganiais, taip pat po nedaug iki  1936 metų. Tai laikotarpis, kada ir buvo pradėta kurti savo rusišką išskirtinę veislę. Tikslas buvo turėti naujo tipo universalų tarnybinį šunį, imant pagrindu vokiečių aviganį, kuris galėtų tarnauti kariuomenei, pasienio, vidaus reikalų tarnybose ir liaudies ūkiui įvairiomis klimatinėmis sąlygomis. Taip, manau, šis uždavinys likęs net iki šių dienų. Skaitau, kad tai bus sprendžiama iki tol, kol FCI patvirtins ją kaip savarankišką veislę. Nors žinganiai ir lėti, bet matyti, kad tas siekiama ir šiuo metu. Nes patvirtintas (jau sumažintas ūgiu) standartas. Paskutinis- 2014 metais spalio mėnesį 15 dieną. Pirmas buvo priimtas 1955 metais, po to 2002 metais.  Nuo 1964 metų uždrausta veisimui naudoti kitų veislių šunis. O iki to buvo naudojami, kaip rašoma ir Sibiro  haskiai, rasta tiriant ir Rytų Sibiro laikos (RSL) kraujo. Tačiau tai reiškiama ne tvirtai ir aišku, kad čia gali būti ir netikslumų. Viena aišku ir tai galiu patvirtinti ir aš, kad ilgą laiką, maždaug iki 1980 metų, nebuvo apribojimų ir turimus REA kergdavome su VA, o kilmės dokumentai daugiausia buvo išduodami REA vardu. Išvada: taip ir toliau REA stiprindavome VA krauju. Ką ir dabar dar galime kilmės dokumentuose rasti VA kilmės atstovų. Reiškia REA netoli ,,nubėgo“ nuo VA.  Taip pat, manau, kuriant šią veislę turėjo ir pokario laikas, kada Rytų Vokietijoje Rusijos  kariniuose daliniuose  tarnavo ir REA ir VA. Iš ten taip pat buvo daug įvežama šios veislės atstovų. Toliau žinios pasitvirtins atsakymuose į pateiktus man apie šią veislę klausimus.

 

  KAIP ATRODĖ REA POKARIO LAIKOTARPIU?

  Puikiai prisimenu, nes vaikystė mano prabėgo augant beveik viename kieme su karinio dalinio teritorija, kur buvo laikomi REA. Jei apibudinti vienu sakiniu, tai būtų: seno tipo VA, panašius į žemo ūgio REA, lygia nugara (ne aukšto priekio), daugiausia pilkos (vilko) spalvos, buvo ir juoda ruda spalva, juoda pilka spalva, tik juoda, palyginus ne stambūs. Rytų Sibiro laikos ar kitų šunų esančio mišrūno požymių nebuvo net pastebėti. Darbinėmis savybėmis buvo puikūs pėdsekiai, sargai, paieškos šunys. Ir man teko auginti šių augintinių atstovą, gautą iš šio karinio dalinio, pirmąsias pamokėles gauti iš šio dalinio karių. Nuo tada kariai vertino mano (vaiko) meilę ir norą kuo daugiau žinoti apie darbą su šiais pagalbininkais tarnybose. Turėjau puikius mokytojus savo šunininkystėje žengiant pirmuosius žingsnius joje. REA buvo gabūs, patikimi, universalūs tarnybai šunys. Nuo šios veislės ,,neatsiskyriau“ iki šių dienų. Dabar labai (beveik visai) atitinkantys tiems šunims, kurie atsivežami iš vadinamų darbinių VA veislynų.

 

KAIP YRA SU VADINAMAIS SENO TIPO REA?

  Tankiai šį pasakymą tenka išgirsti ir man. Skaitau, kad tai nežinojimo ar reklamos skelbiamas blefas. Įsitikinti paprasta: paklauskite, kuo jis skiriasi nuo naujo tipo. Manau tikro atsakymo negausite, nes vargu ar šių žinių skleidėjas pats orientuojasi šiuose, vadinkime, potipiuose. Man atrodo, kad jie maišo dėl REA kilmės dokumentų, kurie yra klubiniai (yra šios veislės Rusijoje savarankiški klubai) ir priklausantys Rusijos Kinologų Federacijai, galintys išduoti tarptautinius kilmės dokumentus (jie brangesni ir laukti jų tenka ilgesnį laiką). Gal motyvas ir šuns spalva bei ūgis? Žodžiu ir man dar daug kas neaišku šiuo klausimu. Todėl galiu būti ir neteisus.

 

 KOKIO ŪGIO TURI BŪTI DABARTINIS REA?

  Išvedant šią veislę, kaip minėjau be prisitaikymo prie sunkių klimatinių są lygų, buvo keliamas uždavinys kaulingumui (stambesni) ir ūgiui (aukštesni). Šie daviniai priimant (pradžioje) standartus buvo vis didinami (manau, kad su Sibiro haskiais ir RS laikomis pasiekti būtų neįmanoma). Nuo 2014 metų spalio mėnesio 15 dienos patvirtintas naujas veislės standartas, kur šios veislės atstovams ryškiai sumažintas ūgis: patinams nuo 67 iki 72 centimetrų, svoris- ribose 40-45 kilogramai, kalėms- nuo 62 iki 67  centimetrų, svoris- ribose 35-40 kilogramai.

 

 KOKIE DABAR RUSIJOJE KELIAMI REIKALAVIMAI IŠVEDANT REA SU KILMĖS DOKUMENTAIS?

  Pakitimai tikrai dideli, kurių seniau nebuvo. Nuo 2016 metų balandžio mėnesio 1 dienos veisimui reikia: išlaikyti BPK (bendro paklusnumo kursą, vadinamą OKD) ir ZKS-sugojimo ir ginybos kursą. Šie būtini reikalavimai buvo ir Sovietų laikais, kurių prisilaikoma buvo labai griežtai. Arba IPO, ar IPO-FN, ar IPO ZTP ir atlikti medicininius klubo sąnario displazijos HD (A;B;C-tinka) tyrimus. Tai tikrai ryžtingas žingsnis į veislinio darbo šiai (REA) veislei gerinti.

 

AR TIKRAI, KAD LIETUVAI TAPUS NEPRIKLAUSOMAI ŠIOS  VEISLĖS BUVO ATSISAKYTA?

  Nevisai. Tik parodose tekdavo ringe dalyvauti kartu su VA ir eiti paskutiniųjų gretose- konkurencija su VA buvo ,,aiški“.

 

  KOKS TOLIMESNIS ŠIOS VESLĖS LIKIMAS MŪSŲ ŠALYJE?

  2004 metais į veislyną ,,Gyvatės ašara“ (veisėja L.Zizevskė) iš Maskvos atsivežė juodą pilką, o į veislyną ,,Iš Gargždų“ iš Sankt Peterburgo atsivežėme juodos spalvos REA kalytes. Jos nepriklausomos Lietuvos LKD buvo užregistruotos pirmosios. Tai savitas šios veislės grąžinimas, galima sakyti ir pripažinimas mūsų šalyje.  Ir  jau tvirtai kaip REA, nes kergime dalyvauja tik tos veislės atstovai. Kergti su VA griežtai draudžiama.

 

  KIEK ŠIOS VEISLĖS ATSTOVŲ MŪSŲ KRAŠTE?

  2016 metų rugsėjo mėn. 25 d. mano veislyno kalės Pekka iš Gargždų atvestų šuniukų paskutinis vadoje yra 446, o palyginimui: taip pat šiais metais 2016.10.01 vokiečių aviganės Bertos Vilko legenda atstovė LKD registruota 8664. Skirtumas akivaizdus.

 

  AR POPULIARI ŠI VEISLĖ PAS MUS?

  Manau, kad jis auga, nes tie, kas yra laikę šios veislės atstovą, nelabai ,,papirksi“ siųlydamas VA mažylį (patyriau praktiškai). Priskirčiau prie naujesnių (grįžusių) veislių, o jaunosios kartos dar mažai juos pažįsta, jiems artimesni VA.

 

  KOKIA PRIEŽASTIS, KADA NORI REA ŠUNIUKĄ?

  Visų pirma daugelis nori stambesnių apsaugai šunų, tvirtesnių ginybinių instiktų, lengvesnės socializacijos prie įvairių gyvenimo sąlygų, atsparesnių klimatinėms mūsų nepastovaus oro sąlygų, gero bendravimo tarp šeimos narių ir jau turimų namuose gyvūnų ir kita. Tam pilnai ir tvirtai tinka nelepus ir ištikimas rytietis.

 

TANKIAI SKELBIMUOSE PERSKAITAU, KAD ,,PARDUODU STAMBIUS  VA ŠUNIUKUS“, AR TAI NE REA?

  Sunku atsakyti, tai skelbėjo mintis. Kada manęs paklausia ar stambūs šuniukai ir žmogus nori ,,didesnių“, atsakau, kad jums tiktų REA. Nes VA ir REA anatomiškai turi nemažai skirtumų. O  įsigijant sau šuniuką pravartu apsilankyti abiejų veislių veislynuose ir tikrai žmogiška širdis pasakys koks turi šalia bėgioti keturkojis palydovas. Apsilankius išryškės ir kiti, kartais nevertinti tuo metu, faktoriai.

 

  KODĖL FCI NEPATVIRTINA REA IR NEĮTRAUKIA Į SAVO VEISLIŲ SĄRAŠĄ?

  Tiksliai nežinau. Matomai todėl, kad dar ne pilnai pasiekti tie reikalavimai, kuriuos stato ši organizacija. Tačiau reikia tikėtis, kad Rusijos šios veislės mylėtojai pasieks savo. Ši veislė bus pripažinta šios organizacijos nare. Gaila, kad ir mūsų nacionalinė veislė- lietuvių skalikas taip pat priskiriamas prie FCI nepripažintų veislių atstovų.

 

  AR REA YRA ILGAPLAUKIŲ?

  Ne. Šiai veislei ilgaplaukiškumas nebūdingas. Jie turi gerai išsivysčiusį povilnį (poplaukį), kuris ir lemia jų atsparumą oro sąlygų kaitai ir šalčiui.

 

  SKAIČIAU, KAD REA VEISLĖS KŪRĖJAI YRA BALTARUSIAI?

  Tai tikra nesąmonė. Ten dar yra ir daugiau netikslumų, kur REA ,,skirstomi“ net pagal regionus, net ir tarnybų atskiroms paskirtims. Aišku, šalis turi teisę kurti savo veisles, bet prisidengti ar pasisavinti esamas, manau, kad ne. O vadinti jas kaip nori, tai jų pasirinkimas. Bet tikra veislė turi savo kilmės vietą, patvirtintą jos standartą (Rusija). Turi būti pagal teisingus reikalavimus atliekamas veislinis darbas, jo kontrolė ir kiti reikalavimai.

 

                              

 

A P I E   V O K I E Č I Ų   A V  I G A N Į

 

    AR MĖGSTAMAS VA MŪSŲ KRAŠTE?

   Taip. Manau, kad ši veislė geriausiai pažįstama šunų augintojams. VA  labai populiari Lietuvoje kaip tarnybinė universali veislė. Pagal populiarumą daugel pasaulio šalių sąraše ji yra pirmame trejetuke. Mano tinklalapyje apie tai yra. Lietuvai tapus nepriklausomai išvestų jų skaičius artėja prie devynių tūkstančių. Man atrodo, kad pati  masiškiausi veislė pas mus. Taip pat, manau, kad geriausiai pažįstamų mūsų tėvynainių.

 

IŠSKIRKITE KELIS PAGRINDINIUS ŠIOS VEISLĖS BRUOŽUS.

  Tankiai pasakau, kad Gamta sukūrė su žmogaus pagalbą (sau) keturkojį draugą- šunį. Bet į VA ,,įdėta tai kas geriausia ir reikalingiausia jam, tai: universalumas, nepakartojamas ryšys su žmogumi, ištikimybė ir atsidavimas mums, pagalba žmogui ir visais atvejais noras jam tarnauti negailint savęs, ir kita, o to įtvirtinimui ,,kalvė“ esame mes“.

 

O KO TRŪKSTA VA?

  Manau nieko. Jis yra mūsų rankose ir tik mes jį galime padaryti blogu, kaip ir kitų veislių šunis.

Tik mūsų klaidos gadina gyvūną. O, jei pusiau juokais: tai, kad jis per daug mus myli ir reikalauja pastoviai darbo ir neduoda mums ramybės: ,,būkime šalia ir dirbam“. Tikrai žmogus į ją įdėjo proto ir pastangų, todėl šia veisle didžiuojamės, turime patikimą, universalią darbinę be priekaištų atitinkančią mūsų porikius veislę. Svarbu- nesugadinkime jos.

 

 SAKOMA, KAD DAUG LEMIA ŠUNS PRIGIMTIS, PAVELDĖTOS LIGOS, DARBINĖS SAVYBĖS, YPATINGAI TAI LIEČIA VA: AR TIESA?

  Tai labai geras ir sunkus klausimas į kurį geriau atsakytų tuo domintis specialistai. Tačiau turiu ir savo nuomonę. Manau, kad teisybės yra. Tačiau mes šunininkai- praktikai tankiai pasakome, kad 50 procentų tenka prigimčiai, o 50 procentų turime prisiimti sau. Mums tenka teisingas auginimas ir auklėjimas, mokymas nuo mažų gyvūnėlio dienų, fizinio ir protinio darbo krūvio savo palydovui pastovus davimas, įvertinant jo amžių ir galimybes. O šėrimas tai pilna ta žodžio prasme- menas (ne visi tą supranta). Ir, įsivaizduokite: kažkur padaromos klaidos, o atspindys kur- aišku augintinyje ir čia nekalta jokia prigimtis. Nuo seniai domiuosi šunų sanarių displazijos klausimu šių veislių atstovams (tas būdinga šioms veislėms). Radau parašyta, kad tik 25-30 procentų gali lemti šios ligos paveldimumas, bet liga vistiek atsiranda. Pastebėjau klaidas kurias darome mes: šunų peršėrimas ir antsvorio įtaka šios ligos susidarymui, nesavalaikis ir neteisingas fizinio krūvio paskirstymas auginant sau palydovą, neteisingas ir  nesavalaikis įvairių medicininių priedų davimas, neįvertinant jų poveikio į besivystantį šuniuko ir suaugusio šuns organizmą, nepalaikomas ryšys ir kontrolė su vet. tarnybomis, o pavėluotas į jas kreipimąsis. Manau, kad teisingas kalės paruošimas kergimui, laike nėštumo ir tolimesnis mažylių auginimas ir kalės bei jų šėrimas, ir priežiūra tol, kol jie yra su mama. Žinoma ir protėvių linijos būdingas paveldimumas, kur įžvelgti ne taip paprasta, nes partneriai keičiami ir sunku nuspėti, kaip gamta įsikiš į šį derinį. Kad ir dresavimo (mokimo) metu nesugebėjimas teisingai stebėti ar teisingai pateikiame užduotį atliekamam elementui. Ar jo metu augintinio judesiai, atliekant mokymo elementą gautą fizinį krūvį, nežaloja jo organizmą. Pavyzdžiui, aportuojant teisingai numetant norimą atnešti daiktą. Tai tik kai kurie mano praktiniai pastebėjimai, bet šiuo klausimu daug stipriau ir aiškiau galėtų atsakyti specialistai. Bet tvirtai galiu pasakyti (tankiai yra klaidinami žmonės), kad pėdsekiu ar sargu šuniukas negims su tėvų darbinėmis  savybėmis. Gal kažkiek įtakos bus, bet vistiek rezultatą turės pasiekti  mokymas norimai tarnybai. Mokytojo vaikai mokytojais negimsta. Tačiau būdingos tai veislei savybės gali būti kiek sustiprintos, lieka buvusių tėvų. Mūsuose manau yra klaida, kada iš užsienio vadinamų darbinių veislynų atsivežami tarnyboms (pasienio, muitinės) šuniukai, kur galvojama, kad tikrai jie tiks šioms tarnyboms, tačiau negaliu patikėti, kad tai tikrai taip ir bus.  Yra daug faktorių, kurie lemia tolimesnio tarnybai reikiamo šuniuko atrinkimas, o viltis įvertinus jo tėvus, kad jis tam tiks- tikrai klaidinga. Čia labai plati tema, todėl tik išreiškiau savo pradinę nuomonę. Ji įdomi ir plati: todėl plačiau nėra tikslo plėstis.

 

  KAIP APIBUDINTUMĖTE VA INTELEKTO LYGĮ?

  Tai aukšto intelekto šunų veislė (3). Aukštesnę pozicija pagal tyrimus užima borderkolio ir pudelio veislių atstovai. Bet tvirtai tikiu, kad įvertinus universalumą, populiarumą, reikmę žmonių gyvenime ir kitą: tvirtai ši veislė žengtų priekyje. Aišku, tai mano papildomi kriterijai, kurie ,,nori“, kad VA visur būtų pirmas.

 

  KAIP YRA SU ILGAPLAUKIAIS VA?

  Tai savarankiška neseniai FCI pripažinta VA veislė, kuri parodose išstatoma atskirame nuo normalaus plauko VA ringe. Juos negalima veisliniam darbui naudoti su kito plauko VA. Tačiau gimę normalaus plauko vadose, tampa pilnaverčiais ilgo plauko VA. Jie kergiami tarp savęs (ilgaplaukiai).

 

 

            K L A U S I M A I   L I E Č I A N T Y S   Š I A S    V E I S L E S

 

AR YRA  DAUGIAU  ŠUNŲ TAIP TARP SAVĘS KRAUJU  ARTIMŲ  VEISLIŲ?

  Man atrodo, kad vargu. Bet galiu klysti. O su tokia sudėtinga gyvenimo istorija, tokio lygio intelektu ir universalumu, vargu ar bus.

 

 KURI IŠ ŠIŲ VEISLIŲ GERIAUSIAI TIKTŲ LAIKYTI  NAMŲ SĄLYGOMIS?

  Nors šios veislės daugiau prisitaikiusios gyventi lauke, bet labiausiai tiktų BŠA. Priežastys: išskirtinis jo noras būti kuo arčiau ir ilgiau su šeimininku, mokėjimas rasti savo vietą namie ir nebūti šiose sąlygose įkiriu, o svarbiausia, kad teisingai prižiūrimas jo kailis šeriasi trumpesnį laiką, kas palengvina jo priežiūra namų sąlygomis. Tačiau tokius bruožus turi  VA ir REA. Bet reikia nepamiršti vieno. Tinka šeimai gyvenant judrų gyvenimo būdą, kur privalės jam suteikti nemažą fizinį bei protinį krūvį. To reikia jiems visiems.

 

 KURIS IŠ ŠIŲ VEISLIŲ LAIKOMAS STAMBIAUSIU?

  Neabejotinai REA. Tačiau mūsų krašte nemažai peraugusių yra ir BŠA bei VA. Svarbu, ne ūgis, bet kaip sakome- smūgis. Darbinėms savybėms ūgis įtakos turi mažai, bent įspūdis stambesnio- ,,baisesnio“ sargo būvimas kieme. Nepamirškime, kad šuo taip pat yra ir kiemo puošmena, o ji dar didesnė, jei jo eksterjeras (spalva, sudėjimas, judesiai,ir kita) džiugina šeimą. Tad išsirenkant sau keturkojį draugą turime vertinti viską.

 

 AR GALIMA ŠIAS VEISLES KERGTI TARP SAVĘS?

  Lietuvoje tai daryti kategoriškai negalima. VA: ilgaplaukiai su ilgaplaukiais, normalaus plauko su tokio pat plauko, kailio spalva kol kas nevaržoma. Tas pats ir su REA. BŠA: tarp savęs galima kergti ir skirtingo turimo plauko dalyvius.

 

 KOKS SKIRTUMAS TARP ŠIŲ VEISLIŲ ATSTOVŲ IR BELGŲ AVIGANIO  MALINUA?

  Malinua puiki universali tarnybinė veislė. Šiuo metu labai populiarėjanti, o tarnybose ji naudojama jau seniai. Tačiau VA ir malinua temperamentai- priešingi, skirtingas jų ir intelekto lygis. Jei pagal atliktus tyrimus VA- trečias, tai malinua užima antro dešimtuko galą. Aišku, ruošimui specialiai tarnybai bus sugaištas ir skirtingas laikas. Dar vienas išskirtinis bruožas, kad, jei ruošia specialistas (vedlys), kasdien dirbantis su savo partneriu, tai jam didelės įtakos neturės su kokia veisle dirbti, bet mūsų kasdieniniame gyvenime bus kitaip. Aišku, paruoštas tarnybai augintinis: svarbiausias tikslas, kad be priekaištų vykdytų reikiamą tarnybą. Žinoma, kad jos metu pagal paskirtį išnaudojamas ir jo temperametras. Bet tvirtai žinau, kad VA tikrai nėra blogesnis tarnybinis šuo, o daugel atvejų turi daugiau pranašumų prieš savo konkurentą. Bet čia ilgas diskusinis klausimas. O įsigijant sau pagalbininką reikia įvertinti visus galimus kriterijus. Net savo temperametrą.

 

AR TIESA, KAD  VA POPULARĖJA NET IR RUSIJOJE, KUR SAVO REA SKAITO  ŠALIES PASIDIDŽIAVIMO ŠUNŲ VEISLE?

 Tikrai, manau, kad taip. Pavyzdys paprastas, kad ir dabar ilgą laiką rodomas per televiziją kino serialas ,,Muchtaro sugrįžimas“, kur puikiai savo vaidmenis atlieka VA. Manau, kad tai žingsnis į Europą ir aiškus VA veislės pripažinimas. Įdomumo dėlei: bendraujant su šios šalies šunininkais ne kartą pajuokavau, kad ,,kur tikrasis Mucha (REA)“. Atsakymai buvo, o kad jis tas pats, kaip ir VA, nes teka juo tas pats kraujas, arba, gaila, kad kino kūrėjai pasirinko šią veislę, bet pelnytai.  Skaitau, kad teisingai. Nesvarbu, kad mūsų palydovas savo darbu tampa gabesnis už žmogų, bet žiūrėti malonu, kada net ,,perryškinamos“ ir jo galimybės. Tačiau vaikams tikrai turi teigiamą auklėjamą reikšmę. Tuo kuriame vaikų pagarbą mažajam mūsų keturkojui draugui. Nors ir sužmogindami jį išreiškiame savitą pagarbą šiam keturkojui.

 

 AR YRA SKIRTUMAS  DIRBANT SU ŠUNIUKAIS  IR PRATINANT PRIE NAUJOS APLINKOS, NAUJIEMS JIEMS NEŽINOMIEMS REIŠKINIAMS (SOCIALIZUOJANT)?

  Be abejo, taip, nes tai skirtingos veislės. Eilės tvarka: lengviausiai prisitaiko REA, toliau- VA ir pagaliau BŠA. Ta tema nemažai rašyta yra mano tinklalapyje, bet turiu ir iš savo patirties parašytą straipsnį šia tema. Tikiuosi jį įdėti į tinklalapį ateityje.

 

 KURIĄ IŠ VEISLIŲ JŪS VERTINATE LABIAUSIAI?

  Jos man yra lygiavertės. Bet , jei reiktų ruošti specialiai tarnybai, pagal jos pobūdį, tikrai neimčiau bet kurio iš jų. Pasinaudočiau savo praktinėmis žiniomis ir atlikčiau visąpusišką patikrinimą: mažylio prigimties liniją, tėvus, nuo mažens auginimo sąlygas, ypatingai kol jis yra veislyne ir, aišku, gerai ištestiuočiau įvairiuose amžiaus tarpsnuose, vertinčiau jo fizines ir protines galimybes atsižvelgiant į tarnybos paskirtį. Stipriai ,,lysčiau“ į jo vidų. Ir taip tada tik galutinai ruoščiau sau partnerį. Tai ne vienos dienos darbas. O paprastame gyvenime, jie visi yra lygiaverčiai, nesudarantys didelių sunkumų pasiruošiant sau palydovą.

 

 AR GERAI ŠIAS VEISLES PAŽĮSTA ŽMONĖS ?

  Esu susidaręs įspūdį, kad ne. Geriausiai žinomas VA. Senesnės kartos atstovai pasitiki ir daugelis atsiliepia gerai ir nepameta tradicijų turėti REA. Mažiausiai žinomas kol kas yra BŠA.

 

 KAIP YRA SU ŠIŲ VEISLIŲ SPECIALIZUOTAIS KLUBAIS IR JŲ PARODOMIS?

  Yra tik Lietuvos vokiečių aviganių savininkų klubas (VASK), kurio prezidentas yra kaunietis Antanas Butkus. Tai patyręs, puikus šios (ne tik) žinovas, tarptautinės kategorijos teisėjas, taip pat turintis stiprų VA veislyną. Šiame mieste yra ir klubo būstinė. Taip pat jie organizuoja ir specializuotas šios veislės parodas Lietuvoje. REA ir BŠA Lietuvoje atskirų šių veislių klubų nėra, nevedanos jiems ir specializuotos parodos Lietuvoje.

 

 AR TIESA, KAD MIŠRŪNAI (BEDUKUMENTINIAI) GERIAU ATLIEKA TARNYBĄ?

  Tikrai, kad ne. Tai kai kurių žmonių neteisinga nuomonė. Juk ne dokumentai, bet šuo vykdo savo darbines funkcijas, o jį ruošia specialistas, nuo kurio įdėto darbo ruošiant sau pagalbininką bus ir teisingas rezultatas. Aišku, viskas prasideda nuo teisingo išsirinkimo norimai tarnybai šuniuko, savalaikio teisingo abiejų visąpusiško triuso, teisingos metodikos naudojimo jį dresuojant ir kita. Bet tai platus klausimas. Kai kurių minčių yra ir mano tinklalapyje.

 

KODĖL JŪS VEISLYNE LAIKOTE VISAS ŠIAS VEISLES?

  Įdomus klausimas. Jei trumpai ir atvirai: tai dėl žinių bagažo įvairiapusiško kaupimo apie šunis, nes mano gyvenimo ilgas šunininkystėje praeitas kelias su šiomis veislėmis (ir kitomis). Ne veltui gyvenimas diktuoja savas taisykles, ypatingai, kada sieki daugiau žinoti, turėti lyginimui objektus. Sukaupti tvirtą žinių kraitį. Šiuo atveju vieno kraujo, bet skirtingas šunų veisles. Mano veislyne šių veislių išvedime, šuniukų auginimo darbe, mokymo (dresavimo) praktikoje atlikau daug įvairių eksperimentų, stebėjimų, bandymų, palyginimų tarp šių veislių, pamačiau daug naujo, mokausi ir pats, ieškau naujovių ir kita. Tik gaila, kad to darbo tąsos užčiuopiu tik dalelytę, nes palyginus nedaug mano išvestų šuniukų turi galimybę palaikyti ryšį su manimi. Bet ir to užtenka įvertinti įdėtą į šį darbą triusą. Manau, kad jis reikalingas ne tik man, bet ir auginantiems mano veislyno šuniukų  savininkams. Paruošti per trumpą laiką veislyne mažajį draugą nėra paprastas darbas. Tam reikalingos ir išskirtinės žinios, o be patirties ir praktikos jos bus mažavertės. Todėl jas kaupiu jau daug metų. Kai kurios perteikiamos ir per šį tinklalapį. Tikslas ne vien žinoti pačiam, bet noras, kad jomis pasinaudotų ir žmonės auginantys ar bendraujantys su mažuoju mūsų draugu.

 

 

Visos autorinės teisės priklauso www.aviganiai.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios statybos