Šuo turbūt yra dažniausias naminis gyvūnas visame pasaulyje. O jei ir ne pirmoje vietoje, tai bent pirmame penketuke tikrai turėtų rastis. Ir gana dažnai šuniui tena gyventi gana ankštame bute, visą dieną vienam laukiant dirbančių šeimininkų. Gerai tai ar blogai gyvūnui – diskutuotinas dalykas, tačiau tokia situacija yra ir panašu kad išliks.
Šuns gyvenimas bute
Šuo yra gaujos gyvūnas, kuriam socialiniai ryšiai yra labai svarbūs. Net ne tiek svarbu su kuo šuo bendrauja – su kitu šunimi, kate ar žmogumi, tačiau kompanijos jam reikia. Šių laikų bėgančiame pasaulyje auginti šunį ir skirti pakankamai jam laiko nėra taip paprasta. Tikrai dažnai šuniui vienam tenka praleisti visą dieną, trunkančią dešimt, dvylika ar net keturiolika valandų. Turbūt abejonių dėl to, jog toks šuo nėra laimingas, nekyla. Tačiau kokia alternatyva?
Palyginkime mylimo šuns gyvenimą, kad ir kokia būtų to šuns veislė, gyvenimą bute, vedžiojimą ryte ir vakare, draugiškus šeimininkus ir visad sotų gyvenimą. Palyginkime tai su gyvūnų prieglauda, kur šuneliui tenka grūstis ankštame narve, galbūt ne visada būti sočiai pavalgiusiu, ne visada laiku pavedžiotu. O jau kalbėti apie kažkokį dėmesį turbūt išvis nevalia. Pačio šuns nepaklausi, kaip jam geriau, tad sprendžia žmonės. Kiekvienas savaip. Ar žinote vienareikšmį atsakymą į šį klausimą?
Tuo tarpu šunų prieglaudos netuštėja. Vis atsiranda šeimininkų, net veislinius šunis, už kuriuos sumokėjo nemažus pinigus, palieka tiesiog gatvėse. Šie atsiduria gatvėse ir vėl laukia naujų namų, nesvarbu, kad juose teks ir ilgas valandas tūnoti vienam. Žinoma, toks šuns vienišumas priklauso ir nuo veislės. Vienos šunų veislės yra aktyvesnės, reikalaujančios daugiau dėmesio, o štai kitos pakelia ir vienatvę, nors dėmesio vis tiek nori. Tad jei jau tikrai norite šuns, bet žinote, kad šiam teks vienam leisti daug laiko namie, bent jau veislę pasirinkite tam tinkamą. Prieglaudos ir taip pilnos.
Kiek kitoks šuns gyvenimas yra kokiame nors voljere prie individualaus namo. Galima daryti prielaidą, jog daugiau aplinkos matantis, vis kokį praeivį aploti galintis šuo turėtų jaustis laimingesnis, nei bute uždarytas jo brolis. Juo labiau, kad gyvenant voljere ir kokį draugą galima susirasti, aplankantį dienomis, kuomet šeimininkų nėra. Tai gali būti ir kokia savarankiškai slankiojanti katė, o gal net varna ar spalvingasis kėkštas. Kokių tik draugysčių nebūna gyvūnų pasaulyje.
